Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas Andrius Klimašauskas pasakojo, kad jo vadovaujamas skyrius išaugęs kone dukart: šito prireikė užtikrinant, kad į priėmimą nepatektų galimai COVID-19 užsikrėtę ligoniai, be to, pasirūpinant, kad visi, kuriems reikia medicinos pagalbos, sulauktų koronaviruso testo prieš pradedant gydymą.
„Jeigu prireikė skubios pagalbos, ligonis ją gaus, tik turi būti pasiruošęs visai kitokiam priėmimui nei būdavo iki šiol“ – kalbėjo gydytojas, pabrėžęs, kad jei iki šiol procedūros apsiribodavo tik dokumentų pildymu, dabar visiems atliekami koronaviruso testai, vykdomos apklausos, matuojama temperatūra.
„Pandemija šioje vietoje trukdo, mat laboratoriniai tyrimai užsitęsia. Koronaviruso tyrimas ganėtinai ilgas, 4-6 valandos mažiausiai, bet būna ir ilgiau“, – sakė A. Klimašauskas.
Jis pastebėjo, kad paskelbus pandemiją ir karantiną, ligonių, ypač tų, kuriems būtinoji pagalba nėra tikrai reikalinga, srautas sumenko. Visgi, sako gydytojas, lazda turi du galus: bijodami viruso nustojo lankytis ir tie pacientai, kuriems tos pagalbos tikrai reikėjo.
„Dabar matome srautą išaugusį, pasiekusį kone ikipandeminį lygį, tačiau atėję žmonės yra dar sunkesni ligoniai nei buvo“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, vykdomos ir planinės procedūros, tačiau pacientams prieš procedūras, prieš guldymą į ligoninę, taip pat atliekamas koronaviruso testas. Jeigu šis neigiamas, tuomet procedūra vykdoma.
„Negalime ignoruoti to, kad kiekvienas atvykstantis gali būti ligos nešiotojas ar sergantis“, – kalbėjo A. Klimašauskas.
Tais atvejais, kai prireikia ypač skubios pagalbos ir laiko laukti COVID-19 testo rezultatų nėra, procedūra taip pat daroma, tačiau ir personalas pasiruošia visas atsargumo priemones, ir pacientas guldomas į tas palatas, kurios skirtos galimai užsikrėtusiems koronavirusu.
„Taip užtikriname, kad į ligoninę, į palatas nepatektų užsikrėtęs žmogus“, – pabrėžė A. Klimašauskas.