Kaip pasakoja Viktorija, išrašiusi siuntimą pas gydytoją ortopedą traumatologą, šeimos gydytoja taip pat paminėjo, kad Centro poliklinikoje, kurioje prisirašiusi pacientė, yra didelės eilės, tad geriau, kad vietos mergina ieškotų kažkur kitur.
„Per e.sveikatą radau, kad artimiausias vizitas pas ortopedą yra Ortopedijos paslaugų klinikoje. Užsiregistravau ir maždaug dvi savaites laukiau savo vizito. Atvykusi vizitui turėjau tris rentgeno nuotraukas, tačiau iškart buvau informuota, kad gydytojas apžiūrės tik vieną, nors eina kalba apie skirtingas kūno vietas ir skirtingus nusiskundimus“, – sakė Viktorija.
Vizito metu, kaip pasakojo pašnekovė, gydytojas jai paaiškino, kad vienas siuntimas reiškia vieną diagnozę, todėl ir konsultuojama bus tik vienu klausimu.
„Pirmą kartą tokį dalyką girdėjau ir bandžiau sakyti, kad manęs niekas neįspėjo ir t.t., bet gydytojas nieko nenorėjo klausytis, paaiškino, kad čia jo priešpaskutinė diena ir per savo darbą yra girdėjęs daugybę tokių nepasitenkinusių ir dabar manęs jau nesiklausys. Pasiūlė rašyti raštus ministerijai. Esą ministerijos toks nurodymas, kad vienas siuntimas – viena diagnozė ir jis gali mane konsultuoti tik vienu klausimu“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, tokioje situacijoje jai dar neteko atsidurti, mat šeimos gydytojai įvardijo tris problemas, kurias sprendžia tas pats gydytojas, rentgeno nuotraukos jau buvo atliktos, bet apžiūrėtas ir pakomentuotas tik vienas nusiskundimas.
„Man atrodo, kad čia yra privačios klinikos pasipinigavimas iš Ligonių kasų ir sveikatos sistemos apkrovimas. Apkrovimas, nes dabar turėsiu vėl sugrįžti pas savo šeimos gydytoją tuo pačiu klausimu ir vėl prašyti siuntimo ar dviejų, nes juk liko du neapžiūrėti nusiskundimai. Pasipinigavimas, nes jei grįžčiau į tą pačią kliniką, tai vietoje vieno planuoto vizito, būtų trys vizitai ir kiekvieną vizitą apmokėtų ligonių kasos, nors visus tris nusiskundimus galima aptarti per vieną vizitą“, – sakė Viktorija.
Klinikos teigimu, visoms problemoms neužtektų laiko
Dėl šios situacijos kreipėmės į Ortopedijos paslaugų kliniką. Klinikos atstovas Olegas Špitaliovas komentavo, kad klinika suinteresuota tinkamai teikti paslaugas, nes nuo to priklauso įstaigos geri darbo rezultatai.
„Gydytojas specialistas pagal medicinos normą privalo teikti kokybiškas paslaugas pagal savo kompetenciją, bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Konsultacija – tai paciento apsilankymas pas gydytoją specialistą turint siuntimą dėl konkrečios priežasties, kurios metu pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi pacientui būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai.
Gydytojo teikiama paslauga turi būti kokybiška. Pacientui atvykus su keliomis ar net keliolika sveikatos problemų, fiziškai yra neįmanoma per vieną konsultaciją jas visas išspręsti. Tam, kad galima būtų tai atlikti kokybiškai, reikėtų kiekvienai problemai skirti atitinkamai laiko“, – atsakyme rašė Ortopedijos paslaugų klinikos atstovas.
Ministerija sako, kad tokių ribojimų siuntimui nėra
Visgi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakyme išsakyta kita pozicija ir teigiama, kad su vienu siuntimu galima kreiptis dėl kelių diagnozių.
„Diagnozių skaičius vienam siuntimui nėra ribojamas. Gydytojas konsultuoja, tiria pacientą ir nustato diagnozes savo kompetencijos ribose, o jeigu tam tikri simptomai ar paciento išsakyti nusiskundimai nėra priskirti jo kompetencijai, jis siunčia pacientą kito gydytojo konsultacijai.
Siuntimas – tai sveikatos priežiūros specialisto (gydytojo, tam tikrais atvejai slaugytojo) kreipimasis į kitą sveikatos priežiūros specialistą, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ir pan. Sveikatos priežiūros specialistas kreipdamasis į kitą specialistą siuntime nurodo priežastį, dėl ko (kokios priežasties) nori pasikonsultuoti su kitu sveikatos priežiūros specialistu dėl paciento būklės, tyrimų.
Vienos konsultacijos metu ne visuomet pavyksta išspręsti visas paciento sveikatas problemas – skirtingi nusiskundimai gali turėti skirtingas priežastis, juos gali lemti skirtingų organų problemos. Todėl gydytojas specialistas gali nukreipti pacientą kito specialisto konsultacijai arba paskirti kitą vizitą, atlikti papildomus tyrimus ir pan.“, – atsakyme rašė SAM Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis.
Daugybė nereikalingų siuntimų – didelė problema
Apie perteklinį siuntimų skaičių gydytojai kalba jau kurį laiką. Štai kiek anksčiau laidoje „Delfi tema“ šeimos gydytoja Toma Kundrotė pasakojo, kad per dieną jai tenka išrašyti daugybę siuntimų – jų reikia kone pusei atėjusių pacientų. Gydytojos teigimu, didelę dalį siuntimų būtų galima panaikinti, tai daug kartų buvo siūlyta ministerijai.
„Keisti tam tikras gydymo metodikas, teisės aktus, kur siuntimai įvardinti kaip būtini. Tačiau kol kas traukinys juda labai vangiai, todėl nedaug pasiekėme“, – sakė T. Kundrotė.
Dėl vienos sveikatos problemos gali prireikti net 7 siuntimų iš šeimos gydytojo. Būtent tiek T. Kundrotė yra suskaičiavusi iš realios darbo praktikos. Kaip pasakoja gydytoja, pacientui įvyko kaulo lūžis, jis kreipėsi į priėmimo skyrių, kuriame galūnė buvo imobilizuota. Tada pacientas siunčiamas konsultacijai pas gydytoją ortopedą planine tvarka.Paprastai tokiu atveju rašoma, kad pacientas pas gydytoją turėtų patekti per savaitę.
„Toks pacientas po priėmimo kitą dieną griūna pas šeimos gydytoją ir prašo siuntimo pas ortopedą, nes pas jį yra eilės ir nori siuntimą gauti kuo greičiau, ne po 2–3 savaičių, kai jau vėlu. Tokiu atveju išrašomas pirmas siuntimas. Antras paprastai išrašomas, nes ortopedas nori po kelių savaičių patikrinti, ar viskas gerai gyja.
Būna atvejų, kai kaulas negyja gerai, reikalinga operacija. Vėlgi, trečias siuntimas pas ortopedą, tada siuntimas operacijai. O po operacijos dar keli siuntimai priežiūrai, dar gali būti rentgenui. Dėl vieno lūžio esu suskaičiavusi 7 siuntimus“, – anksčiau kalbėjo pašnekovė.
Vidutiniškai, pasak gydytojos, dėl lūžio vien į šeimos gydytoją pacientui tenka kreiptis 4 kartus ir gauti 4 siuntimus.
„Mes iš principo čia esame tik kaip siuntimų rašytojai, mes negydome“, – sakė T. Kundrotė.
Ydinga konsultacijų apmokėjimo sistema
Iš esmės, kitą konsultaciją galėtų paskirti pats gydantis ortopedas, tad žmogui nebereikėtų grįžti pas šeimos gydytoją. Tačiau tokiu atveju kita konsultacija ortopedui nebus apmokama iš ligonių kasų.
Tokia sistema apsunkina ir pačių gydytojų darbą – mažėja laiko paciento apžiūrai, sveikatos būklės nustatymui. Gydytojai nebegali atlikti tikrosios savo funkcijos. Negana to, kartais ir siuntimai iš šeimos gydytojų būna netikslingi.
Betikslių siuntimų Lietuvos sistemoje – daugybė. Esant ilgam gydymui, pavyzdžiui, onkologinės ligos, medikams kas 3 mėnesius tenka vis iš naujo išrašinėti tuos pačius vaistus, o pacientams – vis prašyti jų išrašymo. Tos pačios dienos siuntimų prašoma ir dėl paprasčiausių skiepų, jei jie atliekami poliklinikose. Nors vaistinėse jokių siuntimų nereikia.
Problema tame, kad gydytojai specialistai apmokėjimą gauna tik už pirmą, ketvirtą, septintą ir t.t. konsultacijas, o ne už kiekvieną. Tad kad kiekviena konsultacija būtų apmokama kaip pirminė, rašomi vis nauji siuntimai.
Apie per mažą finansavimą, dėl kurio vėliau reikia rašyti daugybę siuntimų, ne kartą kalbėjo ir Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė. Pasak jos, prie prastos finansavimo situacijos prisideda nekintantys įkainiai už paslaugų teikimą. Kiekviena ligoninė už suteiktas paslaugas gauna pinigus, kuriuos sumoka Valstybinė ligonių kasa. Verta žinoti, kad visos gydymo įstaigų paslaugos yra su tam tikra kaina, vadinamu įkainiu. Kiek paslaugų suteikia ligoninė, tiek ji gauna pinigų.
Tačiau jau kurį laiką medikai sako, kad įkainiai yra itin maži ir neatitinkantys tikrųjų paslaugų kainų. Taip gydymo įstaigos turi suteikti vis daugiau paslaugų ir priimti vis daugiau pacientų su siuntimais, kad gautų lėšų, už kurias gali išsilaikyti.
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt