Nuodugniai ištyrus tūkstančius piktybinių auglių genomų buvo įrodyta, kad 20 cigarečių per dieną surūkančio asmens plaučių ląstelėse kasmet įvyksta vidutiniškai 150 mutacijų.
Pokyčiai yra negrįžtami: metus rūkyti ląstelės lieka pakitusios.
Pasak mokslininkų, navikų DNR tyrimai gali padėti išsiaiškinti įvairių rūšių vėžio pirmines priežastis.
69-erių metų Pamelai Pugh 2013-aisiais metais buvo diagnozuotas plaučių vėžys. Ji pradėjo rūkyti būdama septyniolikos ir metė sulaukusi penkiasdešimties.
„Nors mečiau rūkyti prieš daugybę metų, rūkymo padarytas poveikis niekur nedingo, – sako moteris. – Jei paauglystėje būčiau žinojusi, kad rūkymas sukelia visą gyvenimą išliekančias mutacijas, tikrai nebūčiau pradėjusi rūkyti.“
Nenuspėjamas ir sudėtingas poveikis
Žurnale „Science“ aprašytą tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda. Prie jų prisidėjo ir specialistai iš F. Sangerio instituto Kembridžšyre, taip pat Los Alamoso nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje darbuotojai.
Piktybinių auglių DNR analizė parodė, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp per gyvenimą surūkytų cigarečių kiekio ir įvykusių naviko DNR mutacijų skaičiaus.
Tyrimo autoriai išsiaiškino, kokios pasekmės laukia rūkalių, per dieną vidutiniškai surūkančių po pakelį cigarečių. Toliau pateiktas sąrašas, kuriame išvardyta, kiek ir kokios mutacijos per metus įvyksta rūkančiojo organizme.
150 – kiekvienoje plaučių ląstelėje;
97 – gerklose;
23 – burnoje;
18 – šlapimo pūslėje;
6 – kepenyse.
Tyrimo bendraautoris profesorius Mike‘as Strattonas iš F. Sangerio instituto sako: „Kuo daugiau įvyksta mutacijų, tuo didesnė tikimybė, kad jos paveiks pagrindinius genus, kitaip sakant, vėžio genus, normalią, sveiką ląstelę paverčiančius vėžine ląstele.“
Mokslininkų tvirtinimu, audiniuose, pavyzdžiui, plaučių, kuriems rūkymo daroma žala yra tiesioginė, aptinkama būtent tabake esančių cheminių medžiagų sukeliamų mutacijų pėdsakų. Mažiausiai 60 iš šių cheminių medžiagų – kancerogenai.
Tačiau kituose audiniuose, pavyzdžiui, šlapimo pūslės, kuri nėra tiesiogiai veikiama rūkymo, tokių darinių rasti nepavyko.
Kaip teigia M. Strattonas, panašu, kad rūkymas paspartina natūralius šiuose organuose vykstančius mutacijos procesus ir rūkymo poveikis yra nenuspėjamas bei sudėtingas.
Kadangi atliekant tyrimus taikyti metodai pasiteisino, profesoriaus įsitikinimu, juos būtų galima pasitelkti aiškinantis ir kitų vėžio rūšių priežastis, kurios kol kas nenustatytos.
„Tiriant vėžinių ląstelių genomą pavyksta aptikti pokyčius sukėlusių medžiagų pėdsakų. Būtent dėl šių medžiagų nulemtų pokyčių ilgainiui ir pradeda vystytis vėžys. Svarbu, kad išsiaiškinus priežastis, bus galima galvoti ir apie prevenciją“, – sako profesorius.
Poveikis genams
Onkologinių pakitimų specialistas Davidas Gilliganas iš Papworth ligoninės ir plaučių vėžio tyrimų centro „Roy Castle Lung Foundation“ sako: „Kiekvienos iš 150 per metus įvykstančių ląstelės mutacijų atveju sukuriama vėžio vystymosi galimybė. Daugelį metų plaučių vėžys buvo laikomas neišgydomu, tačiau pastaruoju metu pavyko pažengti į priekį: pradėta taikyti naujus metodus, tokius kaip imunoterapija, skirti su genetiniais pakitimais susijusius vaistus.“
P. Pugh gydėsi Papworth ir Addenbrooke ligoninėse Kembridžšyre.
Visiškai neseniai ji dalyvavo šešis mėnesius trukusiame eksperimente, kurį atliekant buvo tiriamas vėžio vystymąsi skatinančius genus ardančių vaistų veiksmingumas.
Pirmiausia buvo ištirtas eksperimento dalyvių piktybinių auglių DNR, nes reikėjo nustatyti, ar juose yra genų, galinčių reaguoti į vaistinį preparatą.
Deja, atliktus skenografinį tyrimą paaiškėjo, kad dešinįjį P. Pugh plautį paveikęs vėžys tebesiplečia, todėl jai teko palikti eksperimento dalyvių grupę.
Šiuo metu jai taikoma dar efektyvesnė chemoterapija ir radioterapija.
Jungtinėje Karalystėje per metus nuo plaučių vėžio miršta 35 tūkst. asmenų. Nustatyta, kad devyniais iš dešimties atvejų galima imtis prevencinių veiksmų.