Abi vakcinos jau yra Lietuvoje ir netrukus pasieks gydymo įstaigas. COVID-19 vakcina yra atnaujinta ir pritaikyta dabar cirkuliuojančioms ligos atmainoms.
„Abiem vakcinomis galės pasiskiepyti visi gyventojai, bet labiausiai rekomenduoju skiepytis rizikos grupės asmenis, kuriems vakcinos bus nemokamos. Tai yra 65 metų ir vyresni žmonės, sergančius lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos įstaigų gyventojus, nėščiosios, gydymo įstaigų darbuotojai. Raginu vizitus planuoti jau dabar ir apsaugoti save bei savo artimuosius“, – sakė J. Grebenkovienė.
Norint pasiskiepyti vakcina nuo gripo, reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra registruotas. Jei rizikos grupei žmogus nepriklauso ir nori pasiskiepyti savo lėšomis, kreiptis galima į bet kurią sveikatos priežiūros įstaigą.
Tuo metu vakcinomis nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Reikia skambinti į gydymo įstaigos registratūrą arba registruotis internetu koronastop.lrv.lt puslapyje bei per išankstinę pacientų registracijos sistemą – ipr.esveikata.lt.
Sergamumas panašus į buvusį praeitą sezoną
Rugsėjį Lietuvoje gripo atvejų jau registruota 50, vasarą jų registruota po kelis. Europos ligų ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Europoje jau yra pastebimas padidėjęs kreipimasis į gydymo įstaigas dėl peršalimo ligų, panašių į gripą.
„Bet sergamumo lygis yra labai panašus į praeitą sezoną. Todėl panikos nėra, situacija stebima. Prisiminus praėjusių metų sezoną, jis pagal sergamumo rodiklius grįžo į ikipandeminį laikotarpį. Gripo atvejų buvo registruota 9 kartus daugiau nei prieš tai sezoną, o COVID-19 ligos atvejų – 12 kartų mažiau nei prieš tai buvusį sezoną“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Gripo ir peršalimo ligų sezonas anksčiau prasideda pietų pusrutulyje, tad visada stebima ir bandoma nuspėti, koks sezonas bus šiauriniame pusrutulyje.
„Dėmesys yra kreipiamas į Australiją. Kol kas pas juos sezonas dar nėra pasibaigęs, bet jie jau yra paskaičiavę, kad sergamumo rodiklis pas juos truputį didesnis už 5 metų gripo sergamumo rodiklius. Didesnis sergamumas buvo tarp vaikų, iš sergančiųjų buvo 80 proc. vaikų. Jie tai aiškino tuo, kad tarp vaikų yra mažai pasiskiepijusių, tą patį turime ir Lietuvoje, nėra, kuo pasidžiaugti“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Tarp vyraujančių infekcijų Australijoje buvo gripas ir rinovirusas – pastarasis yra ir Lietuvoje. Tuo metu respiracinis sincitinis virusas sudarė dešimtadalį sirgusių asmenų.
Rugsėjo pradžioje ECDC pranešė, kad Europoje pradėjo daugėti sergančių COVID-19 infekcija. Visgi kol kas nėra daugiau nei mirčių, nei hospitalizacijos atvejų.
Pasak D. Razmuvienės, kol kas anksti vertinti, koks bus šis sezonas, bet itin svarbu pradėti skiepytis, ypač vyresniems žmonėms. Statistiškai apskaičiuota, kad paskiepijus kuo didesnę dalį vyresnių ir rizikos grupei priklausančių asmenų, galima išvengti iki 60 proc. hospitalizacijų ir iki 80 proc. mirties atvejų.
Gripo vakcina nemokama tik rizikos grupėms
Praėjusį sezoną paskiepyta 50 tūkstančių COVID-19 vakcinos dozių, gripo – apie 200 tūkstančių gripo vakcinos dozių, įsigytų valstybės lėšomis. Nuo gripo pasiskiepijo 12 proc. žmonių daugiau nei prieš tai buvusį sezoną.
SAM Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė pasakojo, kad šiais metais gripo vakcina, įsigyta už valstybės lėšas, yra „Influvac tetra“, jos įsigyta apie 200 tūkstančių dozių. Vakcina nuo COVID-19 įsigyta iš „Biontech-Pfizer“, jos įsigyta 115 tūkstančių suaugusių dozių ir 4 800 dozių 5–11 amžiaus vaikų skiepijimui.
Šios vakcinos bus išskirstytos į gydymo įstaigas.
Jaunesniems vaikams yra originalios „Comirnaty“ vakcinos dozės, tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei.
Gripo vakcina apmokama rizikos grupės gyventojams, tuo metu nuo COVID-19 nemokamai gali pasiskiepyti visi gyventojai, kurie apdrausti sveikatos draudimu.
„Nuo 5 metų ir vyresniems gyventojams COVID-19 vakcina yra skiriama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po persirgimo ar po vakcinacijos. Jei yra praėję 6 mėnesiai ar daugiau, visiems rekomenduojama pasiskiepyti atnaujinta vakcina“, – sakė G. Megelinskienė.
Kada ribojimai būtų griežtesni?
Kaip sakė G. Megelinskienė, yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima imtis griežtesnių sergamumo ribojimo priemonių. Stebima, kiek yra hospitalizuojamų asmenų, gulinčių intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose, koks bendras sergamumo rodiklis, savivaldybių skaičiai.
„Jei paskelbiama epidemija, tokiu atveju gali būti taikomos griežtesnės infekcijų kontrolės priemonės. Tokios kaip rekomendacija dėl nuotolinio darbo, renginių ribojimas, reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėvėti kaukes. Taip pat ir kitose įstaigose gali būti reikalavimas dėvėti kaukes“, – sakė G. Megelinskienė.
Atliktas tyrimas parodė, kiek lietuvių dar turi antikūnų
Šiais metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kiek žmonių yra imunizuota nuo COVID-19.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad imunizacijos lygis visuomenėje yra aukštas, iš 517 dalyvavusių žmonių tik 5 neturėjo antikūnų ir nedeklaravo, kad jie persirgo ar pasiskiepijo. Didelė dalis, virš 70 proc. žmonių turi hibridinį imunitetą, kuris susidaro po persirgimo ir skiepų.
„Tie žmonės, kurie buvo vakcinuoti, arba vakcinuoti ir persirgę, 100 proc. asmenų turėjo antikūnų prieš virusą. Buvo matuojami 2 tipų antikūnai tyrime, vieni, kurie susidaro po vakcinos ir persirgimo, kiti, kurie susidaro tik po persirgimo“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė sakė, kad COVID-19 sezonas po truputį įgauna pagreitį. Pirmadienio ryte VUL Santaros klinikose Infekcinių ligų centre trečdalis lovų užimta pacientų, gydomų dėl koronaviruso.
Didžiausia galimybė, pasak gydytojos, sirgti sunkia COVID-19 liga, bei mirti, yra rizikos grupėms.
„Šios rizikos grupės sutampa su gripo infekcijos rizikos grupėmis. Kaip pataria ekspertai, sezono metu nuo gripo ir COVID-19 galima skiepytis to paties vizito metu, į skirtingas kūno vietas. Tai iš tiesų yra saugu, sukaupta daug duomenų, visi yra publikuoti. Yra nedidelė rizika, kad gali šiek tiek padidėti nesunkių šalutinių reiškinių, nuo 8 iki 11 proc., tokių kaip nuovargio pojūtis, galvos skausmas, vietinės reakcijos. Bet bendras efektyvumas abiejų vakcinų yra pakankamas“, – pasakojo prof. L. Jančorienė.
Jei nepavyksta vienu kartu pasiskiepyti nuo abiejų ligų, intervalo tarp šių skiepų laikytis nereikia.
„Nors COVID-19 atvejų skaičius tų pacientų, kuriems reikia pagalbos ligoninėje, tikrai didėja, bet šiuo metu važiuojant į susitikimą sulaukiau skambučio, kad Santaros klinikose Infekcinių ligų skyriuje turime pirmą šį rudenį gripo A atvejį. Todėl pats laikas galvoti apie skiepijimo pradžią“, – kalbėjo prof. J. Jančorienė.
Gydytoja pridūrė, kad visi, paguldyti į ligoninę dėl gripo ar COVID-19, priklauso rizikos grupėms.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys konferencijoje sakė, kad gripo sezonas visada prasideda 40 metų savaitę.
„Kitą pirmadienį Lietuvoje jau prasideda gripo sezonas. Tai reiškia, kad intensyviau bus stebimi, analizuojami ir skelbiami visuomenei sergamumu ūminėmis kvėpavimo takų ligomis duomenys. Šie duomenys stebimi tam, kad būtų galima laiku teikti pasiūlymus dėl prevencinių ir kontrolės priemonių taikymo, siekiant stabdyti infekcijų plitimą“, – kalbėjo V. Gruodys.