Paprastai apie būsimą gripo sezoną sprendžiama pagal tai, koks jis buvo Australijoje, kur ateina anksčiau.
„Australijos pavyzdys iš tikrųjų nedžiugina, nes sergamumas gripu ten pasiekė dideles aukštumas, palyginti su iki pandemijos buvusiais sezonais ir, aišku, pandemijos metu. Jie tą didesnį sergamumą sieja su vaikų sergamumu: net 80 proc. visų susirgusiųjų gripu sudarė vaikai.
Jie kelia teorijas, kad didesnis vaikų sergamumas registruojamas, nes, kaip ir Lietuvoje, tėvai dėl vaikų dažniausiai kreipiasi į gydymo įstaigas. Be to, vaikų skiepijimo apimtys gripo vakcina yra nepakankamos arba išvis labai žemos, kaip ir Lietuvoje. Dažniausiai skiepijasi rizikos grupėms priklausantys asmenys. Gripo ligą tėvai prilygina peršalimui ir turbūt ne taip supranta žalą ar galimas komplikacijas vaikų organizmui, ne tik suaugusiems“, – svarstė G. Gargasienė.
Paklausta, ar šiemet gripas yra piktesnis ir greičiau plintantis, specialistė sakė, kad Australijoje mirties atvejų ar hospitalizacijos aukštumų nebuvo pasiekta. Bet bendras sergamumo lygis buvo fiksuojamas aukštesnis. Šio sezono sergamumo vidurkis buvo aukštesnis, palyginti su pastarųjų 5 metų sergamumo vidurkiu.
„Pasibaigė pandemija, pasibaigė visi ribojimai ir grįžta tos infekcijos, kurios visada karaliavo peršalimo ligų sezonu, o tas karalius visada ir buvo gripas“, – paaiškino G. Gargasienė.
Specialistės teigimu, skiepytis gripo vakcina rekomenduojama visiems žmonėms nuo 6 mėnesių amžiaus. Gripo vakcinų yra dviejų tipų: mokama ir nemokama.
„Nemokama vakcina gali skiepytis rizikos grupėms priklausantys asmenys: vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, nėščios moterys, medicinos ir socialinės globos bei slaugos įstaigų darbuotojai.
Visi kiti gali pasiskiepyti mokamai. Jiems reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar įstaigas, kuriose skiepijama, ir taip įgyti imunitetą pasiskiepyti“, – kvietė G. Gargasienė.
Jau kelerius metus iš eilės Lietuvoje žmonės nuo gripo skiepijami keturvalente vakcina, užtikrinančia didesnę apsaugą.
„Ta keturvalentė vakcina reiškia, kad jos sudėtyje yra keturios pagrindinės sudedamosios dalys, apsaugančios nuo tuo metu cirkuliuojančio viruso. Trivalentė reiškia, kad dalys yra tik trys. Taigi, keturvalentė suteikia platesnę apsaugą nuo cirkuliuojančio viruso“, – patikslino G. Gargasienė.
Paklausta, ar skiepytis ir nuo COVID-19 ir, jei taip, tai kam, G. Gargasienė sakė: „Apie gripą gal mums jau įprasta girdėti, kad kiekvieną sezoną keičiasi vakcinos sudėtis, kadangi virusas kinta, mutuoja. Taip vakcina yra pritaikoma tam gripo viruso pokyčiui. Todėl reikia skiepytis kiekvieną sezoną, kad apsisaugotume.
Su COVID-19 vakcina yra lygiai tas pats: mes ir tikėjomės, ir jau pandemijos metu žinojome, kad tas virusas kito,kas virusams yra būdinga. Kaip ir gripo viruso atveju, kintant virusui, kinta vakcinos sudėtis. Vakcina naujai gaminama.
Būtent tos naujos vakcinos pritaikytos prie naujų COVID-19 viruso atmainų, pagamintos ir greitai turėtų pasiekti Lietuvos žmones. Ypač rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims pasiskiepyti ta adaptuota arba atnaujinta vakcina“, – sakė G. Gargasienė.
Paklausta, kokia dabar yra nauja COVID-19 atmaina, specialistė patikslino, kad ji nėra visiškai nauja, kaip, pvz., delta ar omikron.
„Tai yra tos pačios omikron atmainos dalinė mutacija. Omikron lieka, bet mutacijos tą atmainą padaro šiek tiek kitokią. Tai nėra nauju pavadinimu ar kita atmaina“, – teigė G. Gargasienė.
Anot jos, besiskiepijančių nuo COVID-19 ligos skaičiai mažėja: „Pačiais pirmais –antrais metais, kai atsirado vakcina, mes nenusileidome Europos Sąjungos šalims, kuomet turėjome 70 proc. paskiepytos populiacijos. Vėliau su kiekviena vakcinos doze procentas mažėjo, nes atsirado antivakcininis judėjimas aktyvesnis. Kuo toliau, tuo tas procentas mažėja“.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite pamatyti čia:
