Klaipėdos vaikų ligoninės II pediatrijos skyriaus vedėja Danė Pečkienė sakė, kad pastaruoju metu Noro viruso pakilimas jaučiamas ne tik uostamiestyje ar mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje.
JAV daugiau nei 90 proc. ūminių virškinamojo trakto infekcijų protrūkių sukelia Noro virusas.
Nors savo simptomais jis labai panašus į Roto virusą, pasak gydytojos, Noro virusas yra gerokai lengviau persergamas.
Noro virusine infekcija dažniausiai sergama žiemą. Dėl savo simptomų ji vadinama „žiemos vėmimų liga“.
Serga ir suaugusieji
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, vien per šių metų sausio mėnesį Noro virusine infekcija sirgo 38 įvairaus amžiaus klaipėdiečiai. Didžioji sirgusiųjų dalis – ikimokyklinių įstaigų nelankantys vaikai iki 2 metų amžiaus.
Beveik pusė ligonių ar jų šeimos nariai nurodė, galėję užsikrėsti nuo artimųjų, kurie taip pat skundėsi panašiais negalavimais.
D.Pečkienė sakė, kad Roto virusu dažniau serga vaikai iki 2 metų, o Noro virusas paguldo ir vyresnius vaikus bei suaugusius.
Tęsiasi 1-3 paras
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėja Ona Sokolova sakė, kad Noro virusui būdinga nelabai didelė 37,1 - 37,8 laipsnio temperatūra, vėmimas ir viduriavimas, daugeliui skauda pilvą, kai kuriems – galvą.
Gydytoja D.Pečkienė sakė, kad paprastai šią ligą žmonės įveikia namuose ir ligoninės pagalbos prireikia labai retai.
Paprastai Noro viruso sukelti negalavimai užtrunka 1-3 paras, retais atvejais – iki 10 parų.
Persirgus Noro virusu įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl šia liga galima sirgti ir vėl.
Būtini skysčiai
O.Sokolova sakė, kad daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių Noro virusu, jokių ligos simptomų nebūna. Nepaisant to, toks žmogus lieka pavojingas aplinkiniams ir gali perduoti ligą.
Inkubacinis periodas – laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo yra 1-2 paros.
D.Pečkienė sakė, jog ypatingo gydymo sergant Noro virusine infekcija nėra. Anot medikės, svarbiausia papildyti organizmą skysčiais, kuriuos jis praranda daug vemiant ar viduriuojant. Medikai skiria žarnyno bakterijų, druskų ir mineralinių medžiagų balansą organizme atkuriančių gėrimų.
D.Pečkienė sakė, jog, be vandens, tiktų gerti skiestos sultys, daržovių nuoviras. Jokių specialių dietų netaikoma. Jei žmogus tik nori ir gali valgyti, jam tai neribojama. Tačiau maistas turėtų būti lengviau virškinamas.
Įveikia tik chloras
O.Sokolova įspėjo, kad sergančio žmogaus išmatose ir vėmaluose būna daug viruso dalelių.
Infekcijai sukelti reikia nedidelio skaičiaus sukėlėjų, todėl šeimoje, uždaruose kolektyvuose, nesilaikant asmens higienos reikalavimų, infekcija plinta labai greitai, o užsikrėsti gali beveik visi su infekcija susidūrę asmenys.
Virusai gali plisti per išmatas, neatmetamas ir oro lašelinis plitimo bei buitinio kontakto būdai. Užsikrėsti galima ir per užterštą virusais maistą, vandenį, buities reikmenis.
Noro viruso dalelių gali išlikti aplinkoje.
Virusas yra atsparus įprastiems, tačiau jautrus chloro junginių turintiems valikliams.