Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Inga, kuri pasakojo, kaip kovojo su ūmine liga, kuri smogdavo iš pasalų ir būdavo labai nemaloni.
Liga, kurios nelinkėtų net priešui
„Turėjau siaubingus metus, per kuriuos net septynis kartus sirgau pūlinga angina. O tai – liga, kurios nelinkėčiau net priešui: visuomet karščiuoji, temperatūra yra labai aukšta, o gerklėje jausmas – tarytum kažkas braukytų stiklu: negali nei valgyti, nei kalbėti, nei seilių nuryti. Be to, visuomet būdavo padidėję kaklo limfmazgiai, kurie taip pat būdavo labai skausmingi“, - pasakojo skaitytoja.
Pasak jos, liga buvo labai klastinga: „Liga smogdavo iš pasalų. Kartais ji atsirasdavo net per naktį: vakare nueini miegoti jausdamasis puikiai, o ryte atsikeli du didžiule temperatūra ir beprotiškai skaudančia gerkle. Niekada nejausdavau jokių simptomų anksčiau, todėl beveik nieko gyvenime tais metais planuoti neišėjo, niekada nežinai, kada liga tave pakirs ir visi planai žlugs.“
Pašnekovės teigimu, šeimos gydytoja net ir sergant šia liga dažnai operuotis nepatarė, nes angina apsaugo nuo kitų ligų: „Labai keista, nes anksčiau niekada pūlinga angina nesirgau ir galvojau, kad tai labiau vaikystės liga, bet man buvo 23-eji metai. Teko nuolat neplanuotai lankytis pas gydytoją ir kiekvieną kartą gydytis antibiotikais, vis dėlto, gydytoja nepatarė operuoti, nes sakė, kad vėliau prasideda kitos ligos: bronchitai, plaučių uždegimai, o angina nuo jų apsaugo. Be to, baimės kėlė ir gandai, kad anginos operacija yra labai skausminga ir po jos atsigauti yra labai sunku. Po pragariškų metų liga netikėtai dingo staigiai kaip ir atėjo, todėl dabar viskas yra gerai, tačiau tas gyvenimo periodas buvo labai keistas.“
Liga dažnai kartojasi, kai išsenka organizmas
„Northway“ medicinos centro gydytoja otorinolaringologė (konsultuoja ir gydo sergančius nosies, ausų, ryklės, gerklų ir balso stygų ligomis) Inga Šatinskienė DELFI teigė, kad ši liga dažnai kartosi, kai išsenka organizmas, jis patiria stresą.
„Tonzilitas - tai infekcinė liga, pasireiškianti pastoviu uždegiminiu židiniu gomurio tonzilėse. Lėtinį tonzilitą dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas, A grupės hemolizinis streptokokas ir kitos bakterijos bei virusai. Lėtinis tonzilitas dažniausiai paūmėja nusilpus organizmui, patyrus stresą, peršalus, išsekus“, - komentavo I. Šatinskienė.
Gydytoja patarė, kaip išvengti šios ligos: „Tonzilitas – rimta liga, todėl labai svarbu nuolat rūpintis savo sveikata, stiprinti imunitetą, reguliariai grūdinti organizmą, mankštintis, sportuoti bei aktyviai ilsėtis, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, nepervargti, šalinti stresus, gerai išsimiegoti. Šaltuoju sezonu reikia rengtis šiltais drabužiais, nešioti galvos apdangalus, avėti šiltus baltus, neperšlapti kojų.“
Kada operuoti, o kada ne – sprendžia gydytojas
Visuomenėje dažnai sakoma, kad jeigu tonzilitas kartojasi labai dažnai, operacija yra būtina. Yra net įvardijami skaičiai, kad jeigu liga kartojasi dažniau nei tris kartus per metus, reikia operuoti. Tačiau, pasak I. Šatinskienės tik gydytojas kiekvienu individualiu atveju turi nuspręsti, ar operacija reikalinga, ar ne.
„Lėtinį tonzilitą diagnozuoja gydytojas detaliai apžiūrėjęs ir ištyręs ligonį. Diagnozė patvirtinama jei yra bent du- trys iš minėtų lėtiniam tonzilitui būdingų klinikinių požymių: simptomų (dažni ūminio tonzilito recidyvai, padidėjęs sergamumas viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, nuolatinis kaklo limfmazgių limfadenitas, nemalonus kvapas iš burnos, sumažėjęs darbingumas, sąnarių skausmai, širdies, inkstų infekciniai pažeidimai, tarp tonzilito paūmėjimų kai kuriems ligoniams gali nebūti jokių simptomų), apžiūros metu randama ( padidėję kaklo limfmazgiai, palpuojant tonziles atsiranda skystų, nemalonaus kvapo pūlių arba kamčiai su pūliais), paraudę, sustorėję gomurio lankų kraštai, tonzilės paraudę, paburkę, hipertrofiškos).
Specifiniai pakitimai gali būti stebimi kraujo tyrime – padidėjęs ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), leukocitozė, antistreptolizino O titras padidėjęs, bakteriologiniame tonzilių kriptų išskyrų tyrime randamas bakterijų augimas“, - komentavo I. Šatinskienė.
Gydytojos teigimu, lėtinį tonzilitą galima gydyti medikamentais ar chirurginiu būdu. Pasirinktas gydymo metodas priklauso nuo lėtinės anginos sukeliamų komplikacijų, jų kartojimosi dažnumo.
„Operacinis gydymas indikuotinas jei diagnozuojama: lėtinis tonzilitas, yra tonzilių hiperplazija, sukelianti obstrukcinės miego apnėjos simptomus, peritonzilinis pūlinys, tonzilogeninis sepsis ar įtariamas tonzilių tumoras“, - laiške rašė I. Šatinskienė.
Kad operacija gali sukelti kitas ligas – mitas
Anot gydytojos, sveikos tonzilės iš tiesų apsaugo nuo kitų ligų, tačiau netiesa, kad operacija padidintų kitų ligų riziką, nes jeigu tonzilės yra nesveikos, jos savo funkcijos nebeatlieka.
„Sveikos tonzilės dalyvauja imuninės apsaugos mechanizmuose, tačiau sergant lėtiniu tonzilitu sumažėja antigenų pernešimas, antikūnų gamyba ir tonzilės savo funkcijos nebeatlieka. O kai patogeninės bakterijos išlieka tonzilių kriptose, iš čia į organizmą patenka streptokokinių antigenų, toksinų ir metabolizmo produktų, ši nuolatinė antigeninė stimuliacija skatina antikūnų gamybą. Antistreptokokiniai antikūnai ir streptokokų aktyvintos T ląstelės reaguoja ne tik su streptokoko išskirtais antigenais, bet ir su šeimininko audiniais, sukeldami organizmo autoimunines reakcijas“, - aiškino I. Šatinskienė.
Pasak gydytojos, operacijos labai bijoti nereikėtų, nes ji atliekama nejautroje, tik atsigavimas po operacijos yra sunkus: „Dažniausiai atliekama endotrachėjinėje nejautroje (suaugusiems pacientams kai kuriais atvejais galima atlikti ir vietinėje nejautroje). Po operacijos rekomenduojamas lovos režimas 7-10 dienų, fizinį krūvį riboti apie 20 dienų. Iki 10 dienų po operacijos rekomenduojama valgyti švelnų, minkštą maistą, nevalgyti ir negerti karštų, aštrių maisto produktų ir skysčių, nevartoti alkoholio. Subfebrilus karščiavimas, ryklės skausmas, plintantis į ausis, būdingas daugeliui pacientų, bet skausmui mažinti skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.“
Patarimai, ką daryti, norint nesusirgti
Valgykite daržovių, kuriose gausu organizmui naudingų vitaminų. Peršalimo profilaktikai ypač tinka vitaminas C, kurio gausu juoduosiuose serbentuose, raugintuose kopūstuose.
Dažniau būkite gryname ore – parkuose, pušynuose, miškuose, prie jūros. Grynas oras grūdina.
Vėdinkite patalpas net žiemos metu. Virusai gerai plinta uždarose, blogai vėdinamose patalpose, kuriose daug žmonių.
Kiek galima dažniau plaukite rankas. Dažnai virusų, bakterijų parsinešame ant rankų. Nuo rankų virusai lengvai patenka į akis, burną, nosį.
Venkite didelių žmonių susibūrimo vietų, ypač prasidėjus peršalimo ligų epidemijoms.
Visais neaiškiais atvejais, jei būklė blogėja ar nepagerėja per savaitę, jei atsirado naujų simptomų, dar kartą kreipkitės į gydytoją. Gerklės skausmas gali varginti dėl daugelio priežasčių, kai kurioms ligoms diagnozuoti reikia atlikti sudėtingesnius tyrimus, o joms gydyti skirti receptinių vaistų.