„Nors pastaraisiais metais korupcijos apraiškų medicinoje palengva mažėja, tačiau bendras patiriamos žalos lygis ir visuomenės vertinimai išlieka pernelyg neigiami. Todėl ėmiausi iniciatyvos ir sukviečiau visų prieš korupciją kovojančių institucijų atstovus, kad jie pasidalintų savo ekspertinėmis įžvalgomis, pateiktų siūlymus, kurios priemonės leistų ženkliai pakeisti situaciją“, – sakė Seimo narė ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė A. Kubilienė, rašoma pranešime spaudai.
Pagal ekspertų pateiktus vertinimus korupcijos apraiškas medicinoje galima sąlyginai skirstyti į dvi dideles grupes – smulkiąją korupciją, kuri pasireiškia asmeniškai skiriant išskirtinį dėmesį dėl kyšininkavimo ar prekybos poveikiu aplinkybių, ir stambiąją korupciją, kai viešųjų pirkimų ar kitomis formomis švaistomos valstybės skiriamos lėšos, neefektyviai naudojamas įstaigų materialus turtas, finansiniai ar kiti ištekliai.
Pasak A. Kubilienės, pateikta informacija leidžia daryti išvadą, jog smulkiosios korupcijos srityje reikalingi sisteminiai ir įsisenėjusių „tradicijų“ pokyčiai, kai santykinai smulkūs pažeidimai (pavyzdžiui, išskirtinės priežiūros sąlygos „specialiems asmenims“) priskiriami medicinos įstaigų administracijos kontrolei, pažeidimų tyrimo procedūros itin sudėtingos ir ilgos. Dėl santykinai mažos žalos šios korupcijos atvejų prevencijai ir užkardymui skiriama per mažai dėmesio, daugelis atvejų lieka neištirti ir neįvertinti. Užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, jog tokių „smulkiosios korupcijos“ atvejų tyrimas turi būti pavestas policijai, taip panaikinant galimą interesų konfliktą tarp atskirų įstaigų darbuotojų ir administracijos.
Tuo metu stambiosios korupcijos tyrimus siūloma telkti Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybose, kurios gilintųsi į galimai korupcinius sveikatos priežiūros įstaigų administracijos vadovų santykius, įdėmiau stebėtų Europos Sąjungos lėšų panaudojimo priemones.
Susitikimo metu ekspertai atkreipė dėmesį, jog visų korupcijos formų prevencijai būtina užtikrinti bazinių skaidrumo ir viešumo reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, iki šiol didelė dalis sveikatos priežiūros įstaigų vadovų bei gydytojų nėra deklaravę savo privačių interesų, o pateiktų deklaracijų atvejais nėra sistemiškai užtikrinama, jog atitinkami viešojo sektoriaus darbuotojai nusišalintų nuo atitinkamų sprendimų rengimo ir priėmimo procedūrų.
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija pristatė planuojamą visuomenės informavimo kampaniją, kurios tikslas – didinti visuomenės nepakantumą korupcijai, ugdyti suvokimą, jog kiekvieno iš mūsų elgesys sveikatos apsaugos įstaigose yra svarbi bendros antikorupcinės atmosferos sąlyga.
„Korupcijos medicinoje prevencija – vienas iš trijų mano kaip Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės veiklos prioritetų. Todėl kartu su gydytojų darbo sąlygų gerinimu ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimais tam skirsiu daug dėmesio netrukus prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos metu“, – sakė Seimo narė A. Kubilienė.