Nuo gripo mirė 6 žmonės
ULAC šiemet jau užfiksavo 6 mirtis dėl gripo sukeltų komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumo, abipusio plaučių uždegimo, inkstų funkcijos sutrikimo. Kol kas nėra surinkti visi duomenys apie mirusiuosius – ar jie buvo pasiskiepiję, ar visi sirgo kitomis lėtinėmis ligomis. Tačiau viena aišku – tarp mirusiųjų ne tik senyvo amžiaus, bet ir jauni žmonės.
Vilniaus Santaros klinikų gydytoja infektologė Audronė Marcinkutė sako, jog labai svarbu laiku pradėti priešvirusinį gydymą, laiku kreiptis į gydytojus, laikytis lovos rėžimo, neperšalti, stiprinti imunitetą, drėkinti viršutinius kvėpavimo takus, vėdinti patalpas, kuriose gydosi susirgę, naudoti popierines vienkartines servetėles, jas utilizuoti.
Gripu apsikrėtę žmonės turėtų stengtis neapkrėsti kitų asmenų ir taip neskleisti viruso: susirgus būtina tinkamai dėvėti medicininę kaukę, laikytis kosulio ir čiaudulio kultūros, kuo dažniau plautis rankas.
Rankų plovimas ir dezinfekavimas bei medicininių kaukių dėvėjimas sumažins riziką užsikrėsti.
„Tai yra elementarūs dalykai, tačiau šių metų gripas jau gana įsibėgėjęs ir dažniausiai žmonės į ligonines atvyksta su komplikacijomis, – pasakojo gydytoja infektologė A. Marcinkutė. – Mano palatose pacientai guli kamuojami dusulio, abipusio plaučių uždegimo, kurie kilo dėl gripo. Jiems paskiriamas antimikrobinis bei priešvirusinis gydymas.“
Didžiausia rizika – vyresniems žmonėms, sergantiems kitomis ligomis
Gydytoja sako, jog tokie ligoniai serga ir kitomis lėtinėmis ligomis – cukralige, lėtine obstrukcine plaučių liga, koronarine širdies liga, lėtiniu širdies nepakankamumu, esant padidintam kraujo spaudimui. Dažniausiai tai vyresni nei 65 metų, nepaskiepiję pacientai.
„Pagrindinis žudikas, atsiradęs dėl gripo susirgimo visais laikais buvo pneumokokas“, – sakė A. Marcinkutė.
Pneumokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas, informuoja ULAC. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis.
Nors didelį vaidmenį ligos išvengimui vaidina nespecifinės apsaugos priemonės: imuniteto stiprinimas, bendrų asmens higienos įgūdžių taikymas ir kita, tačiau skiepai yra pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos.
Šiuo metu Europoje naudojamos dviejų tipų vakcinos: konjuguotos ir polisacharidinė pneumokokinės infekcijos vakcinos. 10-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, 13-valente konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Paskiepijus konjuguotomis vakcinomis susidaro ilgalaikis imunitetas. Polisacharidine pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami vyresni nei 2 metų vaikai ir suaugę. Imunitetas susidaro 5 metams.
Gydytoja infektologė mano, jog Lietuvoje – dėl gripo daugiau baimės negu susitelkimo.
Trūksta sąmoningumo ir susitelkimo
„Ką daro suomiai gripo epidemijų metu? Vaistinėse suformuojamos atskiros eilės pirkti tik priešvirusinius vaistus, pastatytos dezinfekcinės priemonės – nusidezinfekuoji rankas, atsiskaitai su vaistininke, vėl nusidezinfekuoji, – pasakojo A. Marcinkutė. – Visuomenėje turi būti daugiau sąmoningumo ir susitelkimo negu baimės.“
Gydytoja A. Marcinkutė pabrėžė, jog šiuo metu Santaros klinikose daugiausiai gydosi B gripo virusu užsikrėtę žmonės. Prieš šį gripo sezoną rizikos grupei priklausantys žmonės nemokamai buvo skiepijami trivalente vakcina, kuri buvo veiksminga nugalėti A tipo gripą. Keturvalente vakcina, kuri veiksminga B gripui, buvo ir tebėra mokama.
„Gripas sukelia ir žarnyno sutrikimus – viduriavimą, vėmimą. Tuomet žmogus netenka skysčių, – sako gydytoja.
Žmonės turėtų saugoti save ir kitus, nesilankyti miniose, be reikalo nevažinėti, dėvėti medicines kaukes“, – sako gydytoja. – Žinoma, kai kuriais atvejais, kai žmonės seni ir serga dar ir kitomis ligomis, net ir saugojimasis nepadeda, nes tokie žmonės yra silpnos imuninės sistemos, kuri sunkiai kovoja su gripo virusu.“
Ar tikrai gripas?
Gripas neretai sumaišomas su peršalimu. Pastarasis nėra toks pavojingas kaip gripas, kuris pasižymi galimomis rimtomis komplikacijomis. Sergant gripu, turi būti skirtas rimtas dėmesys gydymui.
Kaip gripą atpažinti?
Gripo diagnozė neabejotina, jei yra bent 6 iš šių 9 diagnostinių faktorių: staigi ligos pradžia (per 12 val.), šaltkrėtis, karščiavimas, (aukšta temperatūra >38° C), sausas kosulys, nuovargis (silpnumas), galvos skausmas, raumenų skausmas, užpakalinės ryklės sienelės paraudimas, buvęs kontaktas su sergančiuoju gripu, – DELFI pasakojo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. – Jei iš 9 išvardintų simptomų yra bent 6, tai paprastai nekyla abejonės, jog tai gripas. Išimtinais atvejais karščiavimas gali būti ne toks didelis, tai priklauso ir nuo gynybinės organizmo reakcijos.“
