Vyriškis piktinosi, kad nei registratūroje, nei pas administracijos atstovus jis taip ir neišgirdo motyvuoto atsakymo, kodėl informaciją apie savo sveikatą skaityti tik poliklinikoje, o ambulatorinės kortelės išsinešimas prilyginamas didžiausiam nusikaltimui.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, numato, kad paciento pageidavimu turi būti pateikta ligos istorija, ambulatorinė kortelė ar kiti paciento medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei.
Medikių „motyvacija“, esą pacientas gali iš ambulatorinės kortelės išplėšyti lapus, vyriškiui pasirodė neįtikinamas ir prasilenkiantis su bet kokia logika. Pasak jo, o kas gali garantuoti, kad poliklinikoje nedings žmogui svarbūs įrašai arba pati kortelė: tokių pavyzdžių netrūksta.
Nebijo suteikti atsakomybės
Pasidomėjus, ar ir privačiose gydymo įstaigose asmens sveikatos istorijos pacientams yra neprieinamos, klinikos „Gyd. V.Bružienė ir kolegos“ vadovė Vitalė Bružienė patikino, kad viskas, kas susiję su paciento sveikata, yra jo reikalas, ir žmogus turi žinoti informaciją apie savo sveikatą..
Nors atiduoti pacientui jo kortelę, kaip pripažįsta medikė, ne visais atvejais yra saugu, vis dėlto klinikoje iš dalies taikoma tokia praktika. Tokiu atveju įstaiga pasižymi, kad žmogus kortelę išsinešė, o jis savo parašu patvirtina, kad prisiima atsakomybę už savo sveikatos dokumentą, jei kartais jį pamestų.
Pasak V.Bružienės, gydytojui labai patogu, kai gali pavartyti paciento sveikatos istoriją, pamatyti visus esančius įrašus. Kitas reikalas, kai ta istorija labai stora. Tuomet informatyvesnis gali būti jos išrašas, jis klinikoje padaromas labai kruopščiai ir išsamiai. Prie jo nurodomas gydytojo telefonas, kad prireikus kolegos galėtų gauti dar daugiau norimos informacijos.
Dar viena medalio pusė, anot pašnekovės, yra ta, kad laikyti istoriją įstaigoje yra saugiau. Būna, kad pacientai, išsinešę kortelę, vėliau pamiršta, kad ją pasiėmė, arba tiesiog pameta. Be to, kai naudojiesi informacija apie paciento sveikatą po to, kai jis istoriją grąžina, negali būti tikras, kad niekas tame dokumente nebuvo pakeista.
Ir vis dėlto V.Bružienė rekomenduoja bent jau privačioms medicinos įstaigoms nebijoti atsakomybės už sveikatos istorijas perkelti ant pacientų pečių.
„Kaip daryčiau, jei dirbčiau valstybinėje įstaigoje, negaliu pasakyti. Mūsų įstaiga yra mažytė. Be to, joje lankosi atsakingesnė visuomenės dalis, dėl kurios netenka per daug baimintis“, – pabrėžia V.Bružienė.
Ne visi sąžiningi
Panevėžio apskrities ligoninės Konsultacijų poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Ramunė Paliokaitė tvirtina: vis dar gajus stereotipas, kad vykstant pas gydytoją į kitą įstaigą reikia nusivežti ir asmens sveikatos kortelę, kaip tai buvo daroma anksčiau. Ir pacientai labai dažnai prašo jų.
R.Paliokaitės teigimu, asmens sveikatos istorijos yra medicinos įstaigų nuosavybė ir niekur jų vežioti negalima. Tą reglamentuoja įstatymas. Paskaityti, kas įrašyta jo kortelėje, turi teisę kiekvienas pacientas. Jei to nepakanka, įstaigoje padaromas išrašas, atstojantis sutrumpintą ligos istoriją. Jeigu ir to negana, žmogus gali prašyti jo lėšomis padaryti dokumento kopiją.
Miesto poliklinikos direktorės pavaduotoja Danguolė Matulienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu jau nuo 1995 metų nerekomenduojama sveikatos įstaigoms duoti išsinešti pacientams jų sveikatos istorijų. Dabar esą tai reglamentuoja ir nurodyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Pacientas, pasak gydytojos, gali skaityti savo istoriją, paprašyti jam suprantamai paaiškinti, kas dokumente parašyta. Jei jis nusprendžia prisirašyti kitoje įstaigoje, jo sveikatos istorija pagal nustatytą tvarką turi būti persiunčiama ar nuvežama per tris dienas nuo prašymo pateikimo datos. Jeigu atsitiktų taip, kad žmogui prireiktų medikų pagalbos, o kortelė būtų pakeliui, skubi informacija gali būti pasiekiama gana greitai.
D.Matulienė tikina, kad anksčiau poliklinikoje pasitaikė atvejų, kai iš asmens sveikatos istorijų dingo kai kurie įrašai. Tai pastebėta, kai jas pacientai grąžino. Gydytoja mano, kad kai kurie gali būti suinteresuoti suklastoti įrašus siekdami jiems medikų nerekomenduojamo darbo ar norėdami apgaule gauti vairuotojo pažymėjimą. Pasitaikydavo, kad prireikus duomenų apie asmenį jų įstaiga negalėjo pateikti, nes pacientas kortelę būdavo pasiėmęs, o kas joje parašyta, neprisimindavo.
Pametus atrandama
Rajono Savivaldybės poliklinikos vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Danutė Pajėdienė pabrėžia: įstatyme pasakyta, kad asmens sveikatos istorija ar ambulatorinė kortelė pacientui turi būti „pateikta“, o ne duodama išsinešti. Tačiau neretai pacientai ne tik piktinasi tokia tvarka, bet ir teisėsauga grasina. Nors į ją dar nė vienas šiuo reikalu nėra kreipęsis.
Anot D.Pajėdienės, kortelių žmonės dažniausiai prašo vykdami į komisijas, norėdami pasikonsultuoti Vilniuje ar Kaune. Gydytoja sutinka, kad iš esmės sveikatos istorija pacientui labai svarbi, tačiau už tai, kas įrašyta joje, atsako ne žmogus, bet gydymo įstaiga. Be kita ko, pacientas gali paprašyti medikų, kad šie pataisytų, jo manymu, netikslų įrašą.
Pašnekovė sutinka: kartais pasitaiko, kad įstaigoje dingta kai kurių asmenų sveikatos istorijos ir tai – nieko keisto. Juk darbas atliekamas mechaniškai. Be to, kada nors tie dokumentai vis tiek atsiranda, o kai juos pameta pacientai, neretai būna kitaip.