Internetinėmis pažintimis susiviliojęs Tomas (vardas pakeistas) nusprendė ir pats išmėginti laimę. Susitikęs su mergina, pasivadinusia Lolita, jis tikina užsikrėtęs hepatitu B.
„Su mergina, pasivadinusia Lolita, susipažinau viename internetinių pažinčių portale. Pabendravę telefonu, susitikome gyvai. Tačiau po susitikimo praėjus kelioms valandoms, ėmė varginti raumenų skausmas, padidėjo limfmazgiai. Po trijų dienų prisidėjo ir kitos bėdos – karščiavimas (37-37.5 C temperatūra), bendras silpnumas, viduriavimas, prakaitavimas bei sąnarių skausmas“, - DELFI rašė jis.
Sunerimęs dėl pablogėjusios sveikatos jis skubiai atliko mokamus kraujo tyrimus privačioje laboratorijoje.
„Rezultatai parodė staigų HbsAg - hepatito B viruso paviršinio antigeno - didėjimą. Tai yra anksčiausias hepatito B rodiklis, kiti hepatito b rodikliai žmogaus organizme susidaro po keletos mėnesių“, - atviravo Tomas.
Vyriškis nusprendė ieškoti „teisybės“ ir kreipėsi į visas įmanomas institucijas, norėdamas „įduoti“ jį galimai užkrėtusią moterį.
„Laiško turinys buvo toks: laba diena, žinau konkretų asmenį, kuris mane užkrėtė hepatitu B. Niekur nerandu informacijos, kur galėčiau anonimiskai pranešti apie tokį asmenį, siekiant, kad tarnyba susisiektų su juo ir jį gydytų ar bent kažkokius prevencinius veiksmus taikytų, siekiant išvengti daugiau užkrėstų asmenų. Visur atsimušu kaip į sieną. Supratau, kad Lietuvoje tave bet kas gali bet kuo užkrėsti, o visos institucijos atrašys formalius atsakymus arba iš viso neatsakys. Ši diagnozė viską apvertė mano gyvenime, likau vienas su hepatitu B, kuris gali komplikuotis į lėtinį hepatitą B, kepenų vėžį ar kepenų cirozę“, - liūdnai reziumavo jis.
Pacientai neprivalo informuoti apie savo ligas
Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse žmogus turi teisę nuspręsti ar nori gydytis ar ne – nėra institucijos, galinčios jį to priversti. Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės infekcinių ligų gydytoja doc. dr. Ligita Jančorienė perspėjo, kad pirmiausiai reikia labai kritiškai priimti šio vyriškio istoriją.
Tačiau teoriškai, žinoma, lytiniu keliu tikrai galima užsikrėsti hepatitu B nuo viruso nešiotojo. Išsiaiškinti, kas yra nešiotojas – labai sunku, mat inkubacinis ligos periodas – 3-4 mėnesiai iki galimos ligos pradžios. Tik ketvirtadalis visų užsikrėtusiųjų serga su pasireiškiančiais simptomais. Suaugusiųjų prognozė yra labai gera, mat savaiminis, spontaninis pasveikimas siekia iki 97 proc. Todėl dar visiškai neaišku, ar jis tikrai jau serga ir nereikėtų kelti didelio triukšmo“, - sakė specialistė.
Ji pabrėžė, kad jei visgi norima išsiaiškinti užkratą, reikia tirti, kokia viruso koncentracija pas nešiotoją – užkrėsti kitą galima tik tada, jei viruso koncentracija didelė, o ji gyvenimo eigoje pas kiekvieną žmogų keičiasi.
„Ligos nešiotoju gali likti tik tas, kuris yra užsikrėtęs kūdikystėje. Lietuvoje pirmas naujagimių sąlytis su medicina yra skiepas nuo hepatito B. Jei toks vaikelis užsikrėstų nuo savo mamos, kuri apie ligą nieko nežino, tokia vakcina jį apsaugotų ir jis netaptų nešiotoju. Nešiotojais yra tapę žmonės, kurie šiandien vyresni nei 25 metų. Maža tikimybė, kad asmuo iki šio amžiaus būtų nepatekę į valstybinę vakcinaciją. Tikimybė, kad Lietuvoje yra 1,5 proc. tokios infekcijos nešiotojų – panašus paplitimas yra visoje Europoje.
Liga atpažįstama tik vėlesniame amžiuje, nes žmogus jaučiasi gerai, simptomų dažniausiai nėra – dėl to toks žmogus ir vadinamas nešiotoju – jis neserga, o tik nešioja infekciją. Neretai viruso koncentracija tokiame infekcijos „rezervuare“ būna labai nedidelė, tad eilinių atsitiktinių lytinių santykių metu užsikrėtimo tikimybė nėra labai didelė. Toks vyriškis gali būti užsikrėtęs nuo savo tėvų vaikystėje, tad ieškoti kaltų yra labai slidus reikalas – tai reikia tirti. Yra tyrimų, parodančių ūminį užsikrėtimą, įvykusį per pusę metų. Tie, kurie lieka nešiotojais, yra neišgydomi“, - sakė L. Jančorienė.
Gydytoja priminė, kad užkrečiamųjų ligų pacientai neprivalo nieko informuoti apie savo ligas, tiesą pasakius, to reikalvimas netgi prilygintinas diskriminacijai.
„Užkrečiamųjų ar kitų ligų, pavyzdžiui, AIDS, neprivalo nuėję pas stomatologą prisipažinti, kuo serga, kokias infekcijas turi – dėl to, kad visi pacientai turi būti gydomi vienodai, įtraukiant visas galimas rizikas. Tai yra privati tema. Tai turėtų būti pamoka šiam vyriškiui neturėti nesaugių lytinių santykių“, - sakė gydytoja.
Antra galimybė – vakcina.
„Hepatito B vakcina yra labai veiksminga ir jau Lietuvoje naudojama daugiau nei 35 metų – ji puikiai apsaugo tiek jauną, mažą ar pagyvenusį žmogų. Tada imunitetas išlaikomas visam gyvenimui. Jei žmogus karts nuo karto turi nesaugių atsitiktinių lytinių santykių, jis pats turi pasirūpinti profilaktika. Pas mus ateina, pavyzdžiui, jaunuoliai ir prisipažįsta vykstantys į Tailandą sekso turizmui, norintys patirti naujų potyrių. Jie ateina ir paprašo būti paskiepyti nuo hepatito B. Jau seniai visi žino, kad vykstant į Aziją ar Afriką, kur šios ligos paplitimas daug didesnis nei Lietuvoje, reikia skiepytis.
Žmonių, sergančių šia liga, negalima diskrimuoti ar gąsdinti. Moteris gali gimdyti užsikrėtusio vyro sveikus vaikus, jei naudoja profilaktines priemones – skiepus. Vakcinoje esantys antikūniai apsaugo ir moterį, ir kūdikį“, - reziumavo specialistė.
Lietuva – vidutinio endemiškumo zonoje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad virusinis hepatitas B (toliau - VHB) – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Virusinis hepatitas B - užkrečiamoji (arba infekcinė) liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.
Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi VHB infekcijos serologinių žymenų (t.y. turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 milijonų yra lėtiniai VHB infekcijos nešiotojai. Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai – 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai VHB infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet VHB užsikrečia apie 1 milijonas žmonių.
Užsikrėtus VHB, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui B yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi nepasiskiepiję nuo VHB asmenys, gali užsikrėsti šiuo virusu.
Kaip plinta virusinis hepatitas B?
Hepatito B virusas nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose. Ypač pavojingas užsikrėtusio žmogaus kraujas ar kiti skysčiai su kraujo priemaiša, sperma, makšties išskyros. VHB kur kas lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), nes jo infekcinės savybės šimtą kartų didesnės nei ŽIV.
Virusinis hepatitas B plinta:
• Per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius.
• Per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.
• Iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.
VHB negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.
Labiausiai rizikuoja užsikrėsti VHB infekcija asmenys, turintys daug lytinių partnerių; vartojantys švirkščiamuosius narkotikus; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, stomatologai, akupunktūros specialistai, greitosios medicinos pagalbos medikai); hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.
Kokie yra virusinio hepatito B simptomai ir požymiai?
50-60 proc. užsikrėtusiųjų VHB infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai, tačiau, nežiūrint į tai, kad nėra jokių klinikinių simptomų, gali užkrėsti kitus. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-6 mėnesiams po užsikrėtimo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas.
Užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 8-10 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHB arba lieka viruso nešiotojais. VHB nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia ligos simptomų. Sergantys lėtiniu virusiniu hepatitu B ar hepatito B viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.