„Dokumentikos namai“ įkūrėjas Daumantas Liekis ketvirtadienį vakare savo feisbuko profilyje pasidalino įspūdžiais iš filmavimo „dokumentinės istorijos apie perdozavimą nuo narkotikų“ ir vieną iš medžiagų naloksoną, „kuri padeda atgaivinti žmogų po perdozavimo, tačiau jos platinimas yra ribojimas“ bei apie tai, kaip jaučiasi Lietuvoje gyvenantys ŽIV infektuoti asmenys.
Dvi merginos – Ieva ir Gintarė – ėmė interviu iš sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio. Su juo kartu atvyko ir jam patarinėjęs ULAC direktorius prof. S. Čaplinskas.
„Gintarei pokalbio laikas su viceministru buvo paskirtas 13 val., o Ievai 15 val. Taigi, grįžta Gintarė po viceministro audiencijos ir sako „Vau!". Ir jau iš jos veido matau, kad nieko gero neišgirsiu“, – socialiniame tinke rašė D. Liekis.
„– Įsivaizduok, atėjo į kabinetą toks veikėjas ir be perstojo kalbėjo SIAUBINGUS dalykus, – D. Liekiui sakė Gintarė.
– Kokius? – klausiu.
– Paaiškino, kad mirštantys narkomanai toliau nebeplatina narkotikų, todėl kaip ir nėra blogai, jog jie to naloksono negauna ir tiesiog patys išmirs. Ir kad prie gėjų klubų turi būti dalinamos tabletės nuo ŽIV, nes vis tiek jie tam klube lytiškai santykiaus ir apsikrės vienas nuo kito, tai kaip prevencijai turėtų dalint tas tabletes.
– ....
– Aš negaliu patikėt...
– Kas čia toks? Jis dirba ministerijoj?
– Na jis mums interviu nedavė, bet atėjo patart viceministrui“, – feisbuke D. Liekis atpasakojo pokalbį su viena iš merginų.“
„Aš tikrai negalėjau patikėt, kad šalia viceministro, gali sėdėt TOKS žmogus ir konsultuoti jį tokiomis temomis. <...> Antrai filmavimo sesijai sakau, neišjungt kamerų po filmavimo. Jeigu ten vėl sėdės tas moralinis hemorojus, įrašyt jo dergimąsi, nes tikrai niekas nepatikės, kad Sveikatos apsaugos ministerijoj gali dirbt taip mąstantis žmogus.
Po filmavimo prof. S. Čaplinskas vienos iš merginų paklausė „kokia poza paskutinį kartą ji pajuto orgazmą". Taip pat samprotavo, kad tie tyrimai parodys, jog čia „ne dėl viruso, o dėl tų, atsiprašant narkomanų, ir pederesatų“.
Kaip įrodymą D. Liekis pateikė vaizdo įrašą, kuriame girdisi pastarieji profesoriaus pasisakymai.
Direktorius atsiprašo
Savo pasisakymus DELFI pakomentavo ULAC direktorius prof. dr. S. Čaplinskas: „ŽIV, AIDS ir narkomanijos temos visuomenėje yra labai stigmatizuotos, o pats esu emocionalus, aštresnių palyginimų nevengiantis žmogus. Šiuo atveju irgi norėjau atskleisti visuomenės reakciją, bet pasirinkau netinkamą palyginimą. Atskiros iš konteksto ištrauktos frazės skamba įžeidžiančiai, todėl labai atsiprašau."
D. Liekis iškėlė klausimą, skirtą viceministrui, „ar taip mąstantis, kalbantis ir besielgiantis žmogus vadovauja įstaigai, kuri turėtų rūpintis infekuotais ŽIV ir sergančiais AIDS, kuriuos Saulius Čaplinskas įvardina narkomanais ir pederastais?“
Pasisakymai šokiravo
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė neslėpė nuostabos dėl ULAC direktoriaus pasisakymų.
„SAM apgailestauja dėl netinkamų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko žodžių, joks žmogus neturi būti įžeidinėjamas ar klausiamas tokių asmeniškų dalykų, tad tokios situacijos negali būti toleruojamos.
Labai apgailestaujame ir atsiprašome filmų kūrėjų, kad teko tai girdėti ir atsidurti nemalonioje situacijoje.
Ministro Aurelijaus Verygos ir vicemistro Algirdo Šešelgio nuomone, tai yra netoleruotina ir gėdinga.
Viceministras A. Šešelgis su S. Čaplinsku dar tą pačią dieną, po savo interviu, kalbėjosi labai griežtai apie tokį nederamą jo elgesį ir manieringą kalbėjimo stilių. Tą patį jis padarė ir šiandien, vos tik peržiūrėjęs vaizdo įrašus. S. Čaplinskas turėtų pats labai atsakingai įvertinti savo poelgį ir priimti sprendimus, – komentavo L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
– S. Čaplinskas yra ilgametis ULAC vadovas, mokslų daktaras, vienas geriausių šalyje savo srities ekspertų ir gerbiamas visuomenės narys, tad iš tiesų labai gaila, kad tokią didžiulę patirtį turintis žmogus gali sau leisti taip kalbėti su kitais, įžeidinėti žmones, ypač pačius silpniausius ir pažeidžiamus.
Šiomis temomis su įstaigos vadovu buvo ne kartą kalbėta ir diskutuota, jis visuomet išreikšdavo griežtą nuomonę, kad yra būtina šviesti visuomenę ir mažinti nusistovėjusias stigmas ir stereotipus, kurie yra glaudžiai susiję su sergančiais ir priklausomais žmonėmis.
Deja, bet šiandien situacija yra tokia, kad šie sergantys žmonės yra diskriminuojami ir įžeidinėjami. Visų diskusijų metų įstaigos vadovas reikšdavo poziciją, kad mažinti socialinę atskirtį yra būtina.
Suprantame, kad šie įrašai yra ištraukti iš konteksto, filmuoti po viceministro interviu, tačiau nepaisant to, valstybės tarnautojų elgesys turi būti mandagus, dalykiškas ir svarbiausia – žmogiškas.“
1989–2009 m. prof. dr. S. Čaplinskas ėjo Lietuvos AIDS centro direktoriaus pareigas, dar 9 metus jis tęsia pareigas pavadinimą pakeitusiame (ULAC) centre. Iš viso profesoriaus darbo patirtis šioje veikloje – 29 metai.
Papildyta
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė:
„Pirmiausiai, kas yra girdėję ULAC vadovą, prof. S. Čaplinską kalbantį gyvai, žiūrėdami vaizdo įrašą nesunkiai atpažins jo balsą.
Nors pokalbio aplinkybės nėra iki galo aiškios (pateikiamas tik labai trumpas įrašas), tačiau sunku įsivaizduoti tinkamą kontekstą S. Čaplinsko vartojamai leksikai.
Direktorius žeminančiai atsiliepia apie narkotikus vartojančius asmenis bei homoseksualius vyrus. Toks požiūris apie dalį Lietuvos gyventojų ne tik pažeidžia lygių galimybių ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Kostitucijoje ir įstatymuose, tačiau kelia klausimą, kiek tokias nuostatas turinčio asmens vadovaujama įstaiga gali efektyviai dirbti.
Paties ULAC duomenys rodo, kad praėjusiais metais daugiau nei pusė (53,8 proc.) naujų ŽIV diagnozių Lietuvoje buvo užfiksuotos tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Tad natūraliai kyla klausimas, kaip asmuo, turintis bei leidžiantis sau demonstruoti negiamas nuostatas narkotikus vartojančių žmonių atžvilgiu, gali efektyviai įgyvendinti ULAC misiją - vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą, mirštamumą ir neįgalumą, – komentaro J. Juškaitė.
– Dėl klausimo apie seksualinį gyvenimą - vėlgi vaizdo įrašas labai trumpas, bet sunku įsivaizduoti kontekstą, kuriame tokius žodžius galima būtų vertinti kitaip nei seksualinį priekabiavimą. Iš pateikto vaizdo įrašo atrodo, kad S. Čaplinskas mano turįs teisę kištis į privatų asmens gyvenimą ir klausti seksualinio pobūdžio klausimo dar ir kitų dalyvaujančių asmenų akivaizdoje. Tokie „juokeliai", kaip dalis žmonių linkę juos vadinti, yra įsibrovimas į kito žmogaus privatų gyvenimą ir orumo pažeidimas. Tokių „juokelių" mėtymas darbinėje/dalykinėje aplinkoje vertintinas kaip bandymas menkinti profesines savybes, paverčiant žmogų, kurio klausimas apie orgazmus, seksualiniu objektu, o ne lygiaverčiu pokalbio dalyviu."
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Laima Vengalė-Dits:
„Visų pirma, būtina pažymėti, kad teisiškai vertinti pateikto įrašo fragmento nėra galimybių, nes nežinant viso pokalbio esmės, turinio, aplinkybių, kalbančiuosius siejančių tarpusavio teisinių-socialinių santykių pobūdžio, teisinis vertinimas būtų neobjektyvus ir šališkas.
Tačiau, kiek supratome iš pateiktos informacijos, įraše yra nufilmuotas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pokalbis su žurnaliste, kurio metu direktorius pasako nepagarbius žodžius (kaip supratome iš įrašo ne savo, bet esą kitų, kurie „taip galvoja“) apie tam tikrų socialinių grupių atstovus. Vertinant bendrai įstaigos vadovo pokalbį su žurnalistu dėl galimo prieštaravimo Lygių galimybių įstatymui ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymui, būtina pažymėti, kad minėtų nediskriminavimo įstatymų nuostatos netaikomos santykiams, atsirandantiems tarp įstaigos vadovo ir žurnalisto, duodant interviu, o taip pat minėtų nediskriminavimo įstatymų nuostatos nėra taikomos tokio interviu turiniui, ir apskritai žiniasklaidos turiniui bei viešų pasisakymų turiniui. Pateiktame garso įraše negalima įžvelgti požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius davė nurodymą diskriminuoti asmenį ir savo veiksmais sukėlė kitas konkrečias pasekmes, kurios apribotų žmogaus teises darbo santykių, švietimo paslaugų teikimo ar vartotojų teisių apsaugos sityje dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos (dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų draudžiamų diskriminavimo pagrindų), – komentavo Laima Vengalė-Dits.
– Todėl iš pateikto garso įrašo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus veiksmuose negalima įžvelgti Lygių galimybių įstatymo ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymių.
Neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokiame pokalbio kontekste buvo pateiktas klausimas apie patirtą orgazmą, tačiau bet kuriuo atveju tokio pobūdžio klausimas yra susijęs su asmens privačiu gyvenimu ir vertintinas kaip nekorektiškas parodyto pokalbio fragmente."