Jie atliko tyrimą – 65-iems savanoriams su intelekto koeficientu 80–140 parodė trumpą filmą, kuriame pasirodydavo ir išnykdavo juodos ir baltos figūros, rašo DELFI.ee.
Reikėjo kuo greičiau užfiksuoti, kur juda objektas – iš kairės į dešinę ar iš dešinės į kairę. Figūros buvo trijų dydžių – mažiausias grupavo regėjimo lauko centre, kur lengviausia pastebėti judėjimą.
Figūros pasirodydavo atsitiktine tvarka, savanoriai neturėjo galimybės pasiruošti, kad sąmoningai stebėtų kurios nors figūros pasikeitimus. Tyrimo dalyviai vertino figūrų judėjimą automatiškai, nesąmoningai.
Paaiškėjo, kad kuo didesnis žmogaus IQ, tuo geriau jam pavykdavo sekti nedidelius objektus priekiniame plane ir tuo sunkiau – fone judančius didelius objektus. Mažėjant IQ, buvo atvirkščiai.
Žurnale „Current Biology“ išspausdintame straipsnyje psichologai rašo, kad smegenys su aukštu IQ parenka į akis nekrintančią informaciją.
Nesunku pastebėti didelį objektą, todėl dėl jo nesistengiama, dėmesys kreipiamas į mažesnius objektus.
Galima teigti, kad turint aukštą IQ, dėmesys kreipiamas į smulkmenas.
Tokio matymo naudą galima pajusti dirbant su kompiuteriu ten, kur daug žmonių, arba vairuojant automobilį judrioje gatvėje. Abiem atvejais reikia atidžiai stebėti, kas vyksta priešais akis, neblaškyti dėmesio į namus, sienas ir žmones.
Tyrėjai seniai įtarė, kad aukštas IQ turėtų padėti smegenims geriau filtruoti informaciją ir veikti sensorinį suvokimą. Tyrimo rezultatai patvirtina šią hipotezę.