Vokiečių kilmės kompozitorius Ludwigas van Beethovenas turėjo daug sveikatos problemų – neteko klausos, turėjo virškinimo sutrikimų, kepenų ligą. Kompozitorius mirė 1827 m., būdamas 56 m. amžiaus, veikiausiai dėl kepenų ligos.
Current Biology
19 straipsnių
Mėsėdžiai augalai: štai, kas jiems leidžia virsti labiausiai įgudusiais žaliaisiais medžiotojais Žemėje (20)
Prieš maždaug 70 mln. metų, kai Žemėje dar gyveno dinozaurai, genetinė anomalija leido kai kuriems augalams tapti mėsėdžiams. Tai buvo padaroma iš dalies atliekant tam tikrą slaptą triuką: pakeičiant genų tikslą, kad susijusieji su šaknimis ir lapais būtų naudojami gaudyti grobį, atskleidė naujas ty...
„Kaip išsivystė koronavirusas“ yra paprastas klausimas, vedantis link tyrimų, spekuliacijų ir sąmokslo teorijų.
Neretai garsai, kuriuos valgydamas skleidžia kitas žmogus, gali kone išvesti iš proto. Mokslininkai sako nustatę, kokia neurologinė jungtis atsakinga už tai, kad kyla noras smurtauti prieš garsiai čepsintį ir kramtantį asmenį.
Mokslininkai aptiko priešistorinių augalų fosilijų, kurios gali būti seniausios žinomos miško liekanos ir galbūt suteiks nemažai duomenų apie ryšį tarp augalijos raidos ir klimato pokyčių, sakoma ketvirtadienį žurnale „Current Biology“ paskelbtame straipsnyje.
Kartu besimaitinančios poros linkusios kartu užsiimti ir giminės pratęsimu, išsiaiškino vaisėdžius šikšnosparnius tyrinėję Izraelio mokslininkai. Pastebėję, jog nelaisvėje auginamų vaisėdžių šikšnosparnių patelės noriai vaišinasi patinų maistu, Tel Avivo universiteto mokslininkai šią tendenciją susi...
Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai teigia, kad dėl paukščių akyse esančio specialaus baltymo jie įgauna tokių specifinių galių ir sugeba „matyti“ magnetinius Žemės laukus.
Prancūzas, 15 metų praleidęs vegetatyvinėje būsenoje, atgavo kai kuriuos sąmoningumo aspektus, kai gydytojai panaudojo smegenų stimuliavimo per kaklo nervą techniką. Tai proveržis smegenų tyrimo moksle.
Vokiečių speleologas mėgėjas, kurio laisvalaikio pomėgis - nardymas urvuose, atrado žuvų rūšį ir mokslininkai sako, kad tai pirmosios Europoje žinomos urvų žuvys.
Per visą žmonijos istoriją žmonės miegoti eidavo iš karto nusileidus saulei, o keldavosi vos jai patekėjus.
Beždžionės marmozetės „kalbasi“ į žmonių pokalbį panašia tvarka, tvirtina mokslininkai.
Australijos mokslininkai pirmą kartą apskaičiavo tempą, kuriuo turėjo vykti evoliucija Kambro periodu, kad įvyktų vadinamasis „Kambro sprogimas“. Šiuo laikotarpiu, daugmaž 540–520 milijonų metų prieš mūsų era, atsirado ypač didelė dalis rūšių, kurios yra ir šiuolaikinių gyvūnų protėviai.
Amerikiečių mokslininkai teigia, jog mūsų pasaulėžiūra priklauso nuo intelekto koeficiento (IQ).
Tris dešimtmečius duomenis rinkę mokslininkai galų gale pareiškė: trumpauodegės kregždės, mėgstančios klijuoti savo lizdus ant uolų, grėsmingai kabančių virš greitkelių, pastaruoju metu rečiau būna užmušamos pravažiuojančių automobilių, nes dabar jų sparnai trumpesni, todėl joms lengviau išvengti ga...
Vos „keletas neuronų“ galvoje, o sugeba orientuotis pagal žvaigždes. Afrikoje gyvenantys skarabėjai (mėšlavabaliai) yra pirmieji žmonėms žinomi vabzdžiai, gebantys orientuotis pagal žvaigždes. Pagrindinis jų orientyras judant naktį - Paukščių Takas.
Mokslininkai mano, kad gigantiški dinozaurai galėjo sukelti planetos atšilimą savo žarnyno dujomis, rašo bbc.co.uk.
