Pirmadienį buvo apklausti dar trys specialistai, tačiau pačios V. Beleškienės apklausa dar kartą nukelta.
Eilinį kartą V. Beleškienės advokatai paprašė apklausti naujus ekspertus, o teismas jų prašymą tenkino.
Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų balandžio 6-ąją Domui Drėzui vietoje gliukozės tirpalo buvo suleista kalio dozė – apie 5-7 ml.
Apklausa dar kartą nukelta
Ekspertai nustatė, kad berniukui buvo kairiojo prieširdžio fibroelastozė, tačiau tai jokios įtakos mirties faktui neturėjo. Tuo tarpu V. Beleškienės advokatai bando įrodyti, kad D. Drėzo mirtį galėjo lemti ir ne kalio injekcija.
Pirmadienį teisme liudijo trys išvadas pasirašę ekspertai, kurie dar kartą patvirtino, kad jokių objektyvių duomenų, kad kūdikis mirė ne nuo kalio injekcijos – nėra.
Tiesa, ekspertai nesiryžta kategoriškai teigti, kad berniukui buvo suleistas kalis, tačiau surinkti duomenys rodo būtent tai.
Planuota, kad pirmadienį bus apklausta ir pati V. Beleškienė, tačiau jos advokatai paprašė apklausti dar du specialistus bei pakartotinai apklausti du medikus, kurie jau buvo apklausti. Prokurorė Auksė Lipkevičienė pastebėjo, kad tarp visų apklaustų specialistų nėra prieštaravimų, todėl kviesti naujus ekspertus nėra prasmės. Drėzų advokatai taip pat įžvelgė ir bylos vilkinimo požymių, tačiau teismas advokatų prašymą tenkino iš dalies – bus apklausti dar du ekspertai iš Vilniaus.
Kitas teismo posėdis numatytas vasario pradžioje.
Atmetė kitas versijas
Kiek anksčiau teisme liudijo ekspertas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Specialistas iš esmės atmetė visas kitas versijas, kad berniukas galėjo mirti ne nuo kalio injekcijos.
Kone aktualiausias klausimas tas, kaip iš D. Drėzo organizmo galėjo pasišalinti kalis, nes paskutinis berniuko kraujo tyrimas parodė, kad kalio kiekis kraujyje normos neviršija. DELFI primena, kad berniuko gaivinimo metu padarytas kraujo tyrimas parodė gerokai per didelį kalio kiekį, tačiau kraujas buvo hemolizuotas. Tuo tarpu netrukus po berniuko mirties atliktas tyrimas parodė, kad kalio kiekis normos neviršija.
R. Kėvalas buvo įsitikinęs, kad tai yra gaivinimo pasekmė, nes kūdikis buvo gaivinamas būtent nuo hiperkalemijos. Berniukui buvo skubiai suleisti kalcio, sodos, gliukozės ir kiti preparatai.
Ekspertas taip pat atmetė prielaidą, kad D. Drėzą galėjo ištikti staigios kūdikio mirties sindromas.
Išvada aiški
DELFI primena, kad iš 6 teismo medicinos ekspertų ir medikų sudaryta komisija jau prieš metus pateikė išvadas, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos.
Jau prasidėjus teismo procesui buvo gautos išvados iš Vilniaus ekspertų. Iš šį kartą jos nepalankios Kauno klinikinės ligoninės medikams. Kauno apygardos prokuratūra ekspertams suformulavo 33 klausimus.
Remiantis medicininiais dokumentais, D. Drėzui klinkinė mirtis įvyko 2012 metų balandžio 6-ąją 14.50 val. Po kiek daugiau nei dviejų valandų – 17.10 val. - konstatuota berniuko biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas.
Konstatuota, kad gaivindami kūdikį intensyvios terapijos skyriaus medikai padarė viską, ką galėjo, o berniuko išgelbėti nebebuvo įmanoma.
„Tikimybė, kad buvo galima išvengti D. Drėzo mirties (…) atmetama, kadangi jau gaivinimo pradžioje buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas (…). Tarp kūdikiui D. Drėzui tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir mirties priežasties yra tiesioginis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas“, - konstatuoja ekspertai.
Medikų komisija pateikia ir galutinę diagnozę: „Ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija“.
Tuo tarpu pačios Kauno klinikinės ligoninės sudaryta komisija teigia, kad berniukas mirė ne nuo kalio injekcijos, o nuo širdies ligos.
V. Beleškienė parodymus teisme duos po visų liudininkų apklausos. Jei bus pripažinta kalta, jai gresia iki 6 metų kalėjimo.
Drėzų šeima ligoninei pateikė ir 1 mln. eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šią bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.