Jų teigimu, tos moterys, kurios patirdavo daug streso, per vienerius metus pastodavo perpus rečiau, rašo dailymail.co.uk.
Mokslininkai mano, kad tokie paprasti atsipalaidavimo metodai kaip pasivaikščiojimas 20 minučių per dieną gali padidinti šansus pastoti.
Ryšį tarp streso hormonų ir sumažėjusios tikimybės pastoti mokslininkai pastebėjo dar 2010 metais.
Tačiau naujausias tyrimas yra pirmasis, nustatęs, kad emocinė ir psichinė įtampa gali sukelti nevaisingumą, kuris kliniškai apibūdinamas kaip negalėjimas pastoti per 12 mėnesių.
Amerikiečių mokslininkai vienerius metus stebėjo 501 porą ir matavo jų alfa amilazės – seilėse aptinkamo fermento, liudijančio stresą - kiekį.
Moterys, kurių seilėse būdavo dideli šio fermento kiekiai, kiekvieną mėnesį pastodavo 29 proc. rečiau, negu tos moterys, kurių seilėse būdavo maži šios medžiagos kiekiai.
Prabėgus vieneriems metams, nepastojusių tyrimo dalyvių tarp šių moterų buvo dvigubai daugiau – to pakako, kad jos būtų pripažintos nevaisingomis.
Daktarė Courtney Denning-Johnson Lynch iš Ohajo valstijos universiteto teigė: „Moterys, kurių seilėse streso biožymens lygis buvo aukščiausias, galimybės pastoti buvo 29 proc. mažesnės, negu toms, kurių seilėse šio streso biožymens kiekis buvo mažiausias“.
„Galiausiai tai susivedė į dvigubai didesnę nevaisingumo riziką. Šio tyrimo svarba ta, jog galėjome stebėti moteris visus 12 mėnesių – tai laikotarpis, per kurį nepastojusi moteris jau gali būti laikoma nevaisinga“.
„Nepastojus 12 mėnesių, gydytojai paparastai rekomenduoja pasitikrinti ir potencialiai apsvarstyti gydymąsi nuo nevaisingumo“.
„Mes pirmą kartą parodėme, kad toks streso poveikis yra kliniškai reikšmingas, nes jis sukelia dvigubai didesnę navaisingumo riziką“.
Tyrimo, kuris skelbiamas žurnale „Human Reproduction“, komanda tyrė 18 – 40 metų moteris, kurios prieš tai neturėjo problemų dėl nevaisingumo ir ką tik buvo pradėjusios dėti pastangas susilaukti kūdikio.
Jų pažanga buvo stebima vienerius metus arba tol, kol jos pastodavo.
Kiekvienai dalyvei seilių testai buvo atlikti tik pradėjus tyrimą, o vėliau – prasidėjus pirmajam stebimam menstruacijų ciklui.
J. Lynch teigė, jog dabar pagrindinis iššūkis yra kaip sumažinti moterų stresą. „Nenoriu, kad moterys sakytų: „O, Dieve, aš negaliu pastoti ir pati esu dėl to kalta“, - pridūrė daktarė.
„Mes žinome, kad yra daug būdų, kurie padeda sumažinti stresą“.
„Tam gali padėti joga ir meditacija, taip pat toks paprastas dalykas kaip pasivaikščiojimas – pakanka 20 – 30 min. per dieną“.
„Nebūtina lankyti meditacijos užsiėmimų. Puikiai veikia visi paprasti metodai, kurie padeda jums nusiraminti“.
„Patariame moterims rasti strategijas, kurios tiktų jų kasdieniam gyvenimui. Juk kiekvienas gali rasti 20 ar 30 minučių per dieną tokiam paprastam užsiėmimui kaip pasivaikščiojimas“.
„Tokie dalykai paprastai padeda“.
Vienas iš tyrimo autorių Germaine`as Buckas Louisas iš Eunice`o Kennedy Shriver Nacionalinio vaiko sveikatos instituto Merilando valstijos Rokvilio mieste sakė: „Pašalinus stresorius, turėtų sutrumpėti laikas, kurio reikia, norint pastoti“.
„Moterys dažniausiai pačios žino, kurios streso mažinimo strategijos joms yra veiksmingiausios“.
Tačiau vaisingumo ekspertas Allanas Pacey iš Šefildo universiteto pažymi, kad nėra įrodymų, jog atsipalaidavimo technikos padidina galimybes pastoti. Tačiau jos tikrai nedaro jokios žalos, sakė jis.
„Poros, siekiančios susilaukti kūdikio, dažnai būgštauja dėl savo gyvenimo būdo ir dėl to, ar stresas turi įtakos jų pastangoms pastoti“, - teigė jis.
„Dažnai akivaizdu, kad dėl streso nerimaujančios poros patiria dar daugiau streso, nes būgštauja dėl streso“.
„Taigi jei tikrai egzistuoja ryšys tarp nevaisingumo ir streso, tai gali dar labiau pagilinti šią problemą“.
„Pastoti norinčioms moterims patarčiau kasdien užsiimti joga ar meditacija. Šiuo metu nėra įrodymų, kad tai padidina šansus pastoti. Tačiau šios atsipalaidavimo technikos tikrai nepadarys žalos. Atvirkščiai, tai gali duoti naudos kitiems gyvenimo aspektams“, - sakė jis.