40 proc. atvejų „kaltas“ būna vyras, o tiksliau – suprastėjusi jo spermos kokybė. Moksliniai tyrimai rodo, kad 25–50 proc. spermos prastėjimo priežasčių susijusios su gyvenimo būdu: mityba, alkoholis, narkotikai, rūkymas, ligos ar net sauskelnės, mūvėtos vaikystėje, turi tiesioginę įtaką vaisingumui.
„Didelė rizika nevaisingumui – sėklidžių perkaitimas, todėl ypač turėtų susirūpinti sėdimą darbą dirbantys žmonės ir vairuotojai, nes jiems tenka ilgą laiką sėdėti automobilio kabinoje, dažnai – ant šildomų sėdynių, kurios, perkaitindamos sėklides, taip pat turi įtakos spermos kokybei, – pranešime spaudai teigia urologas Marius Kinčius. – Sauskelnės taip pat turi didelę įtaką būsimų vyrų vaisingumui, mat, jeigu kūdikis nuolat jas mūvi, nevyksta ventiliacija ir sėklidės gali perkaisti. Tikslus Lietuvos vyrų vaisingumo vaizdas paaiškės po dešimtmečio, nes dar nėra atlikta šios srities tyrimų: kol kas neužaugo vadinamoji „pampersų karta“, nes į mūsų šalį sauskelnės buvo atvežtos tik po 1990-ųjų, tad jomis mūvėję berniukai šiuo metu dar neplanuoja tapti tėvais.“
Įvairių šalių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog spermatozoidų skaičius spermos mililitre per daugiau kaip 50 metų sumažėjo nuo 120 mln. iki 60 mln. – lygiai perpus. Tačiau, pastebi gydytojas M. Kinčius, teigti, jog nevaisingumas padidėjo taip pat du kartus, būtų neteisinga: „Nors, per pastaruosius kelis dešimtmečius, pagal rekomendacijas, reikalavimai žemutinei spermos koncentracijos normai sumažinti nuo 80 mln./1 ml iki 15 mln./1ml, per metus vis dar pavyksta pastoti 95 proc. porų.“
Vyrų spermos kokybei kenkia ir vis didėjantis aplinkos užterštumas, stresas, nuolatinis nuovargis, nutukimas, alkoholis, cigaretės, narkotikai, net aptemptos trumpikės. Neigiamos įtakos gali turėti ir kai kurių vaistų vartojimas ar atliekama chemoterapija: jeigu įprastai, pašalinus problemą keliančius veiksnius, spermos kokybė atsistato vidutiniškai per 3 mėnesius, po chemoterapijos šis procesas gali užtrukti iki 5 metų.
Pasak specialisto, vaisingumui įtakos turi ir vėlyva tėvystė, kai vaikų apsisprendžiama turėti nebe 20-25 metų, kaip anksčiau, bet sulaukus 30-40 metų, kai žalingi veiksniai jau būna „atlikę savo darbą“. „Labai svarbi ir nevisavertė mityba. Mes nebežinome, ką valgome, maisto kokybė labai suprastėjusi, be to, nėra ištirta, kaip maisto produktuose naudojami cheminiai priedai sąveikauja vieni su kitais ir su mūsų organizmu“, – pastebi gydytojas urologas.
Spermos kokybę galima įvertinti tik atlikus laboratorinius tyrimus – spermogramą, kai nustatomas tikslus spermatozoidų skaičius, jų gebėjimas judėti, forma (sveiki spermatozoidai turi galvą, kaklą ir uodegą, pakitę gali turėti dvi uodegas ir pusę galvos, neturėti kaklo ir pan.) ir gyvybiškumas.