VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas transplantologas Marius Petrulionis kartu su kolega pilvo chirurgu transplantologu Donatu Daniu naktį iš šeštadienio į sekmadienį, prieš vidurnaktį, sulaukė skambučių – iš Latvijos transplantacijos biuro gauta žinia, kad vienoje iš Rygos ligoninių yra potencialus kepenų donoras. Šią žinią gauna Nacionalinis transplantacijos biuro koordinatorius, kuris organizuoja visą logistiką (automobilius, policiją, sraigtasparnius, jei reikia), renka donoro ištyrimo duomenis, iš transplantacijos laukiančiųjų sąrašo parenka pacientus, kam šis donorinis organas tinka, derina kelionės laikus su Lietuvos ir Latvijos (šiuo atveju) gydytojais, nuolat gauna donorinių organų tyrimų rezultatus ir informaciją apie donoro būklę. Minėti chirurgai buvo iškviesti dalyvauti kepenų eksplantacijoje.
Lygiai trečią valandą nakties specialus automobilis, skirtas vykti į transplantacijas, pajudėjo iš VUL Santaros klinikų. Jame kartu su pilvo chirurgais važiavo ir 22 metus slaugytoja dirbanti Hana Petkevič bei 25 metus slaugytoja dirbanti Jolita Drižytė. Dalyvauti operacijoje buvo pakviesti ir du LRT žurnalistai – Vytenis Radžiūnas ir Edvardas Kubilius.
„Lagaminuose sudėta visa sterili medžiaga, kuri reikalinga operacijai: sterilūs instrumentai, siūlai. Viskas, ko reikia eksplantacijai. Nieko neimame iš kitų medikų, nebent minimaliai ko nors reikia. O šiaip viską vežamės patys. Lagaminai visada būna paruošti, nes bet kurią minutę gali paskambinti ir pasakyti, kad yra donoras ir reikia ruoštis važiuoti“, – jau važiuojant Rygos link sakė slaugytoja J. Drižytė, už kurios nugaros ir buvo sudėta minėta įranga. Naktį ji budėjo klinikose ir, sulaukusi skambučio, turėjo vykti į Rygą.
Slaugytojos teigė pripratusios ir prie tokių operacijų, ir prie naktinių važiavimų į kitų miestų ar šalių ligonines. „Tikrai nieko nebijome, toks mūsų darbas. Slaugytoja dirbu 25 metus, neįsivaizduoju savęs dirbančios kažkur kitur, tik operacinėje. [...] Kiekvienas atvejis sudėtingas, bet mes visos esame užsigrūdinusios“, – tikino J. Drižytė.
Į panašią išvyką ne kartą keliavęs pilvo chirurgas transplantologas D. Danys pažymėjo, kad gyvena netoliese, todėl galėjo greitai prisistatyti į darbą. Jo kolega M. Petrulionis paaiškino, kodėl būtent nakties metu dažniausiai tenka leistis į tokias išvykas.
Pasak M. Petrulionio, reanimacijos donorus dažniausiai registruoja dienos metu. Kai įvyksta registracija, tada prasideda derinimas, kuris vyksta tarp Vilniaus ir Kauno klinikų pagal tam tikras prioritetines eiles ir skirtingus organus, kurie siūlomi eksplantacijai. „Tas derinimas dažniausiai užtrunka iki vakaro, todėl ir išvyka dažniausiai būna vėliau vakare arba naktį. Latvijos ir Lietuvos transplantacijų koordinavimo biurai keičiasi informacija“, – LRT.lt pasakojo medikas.
Latvijoje kepenų transplantacijos nėra atliekamos, todėl neretai Rygos klinikos Lietuvai siūlo šiuos donorinius organus.
Tęsiantis kelionei Latvijos sostinės link, D. Danys paaiškino tolimesnes šios sudėtingos operacijos procedūras. „Nuvažiavę patikrinsime ir įvertinsime visus dokumentus. Padarę pjūvį susisieksime su VUL Santaros klinikų organų transplantacijos vyr. specialistu, pilvo chirurgu Vitalijumi Sokolovu, kuris bet kada mus gali konsultuoti. Įvertinsime kepenų būklę. Jei kyla įtarimų, pavyzdžiui, dėl steatozės ar cirozės, tikriname kepenų tinkamumą.
Būna visko – echoskopijos duomenys gali neparodyti kokių nors kepenų pakitimų, bet gali atsirasti įvairių niuansų, tarkime, jei po traumų, autoįvykių kepenyse būna hematoma, kepenys buvo sumuštos. [...] Apsunkinti situaciją gali ir prieš tai atliktos operacijos, sąaugos pilve, netipinė anatomija – stambesni, nutukę pacientai ir pan. Taigi net nuvažiavę galime kepenų neimti“, – paaiškino pilvo chirurgas.
Standartiškai kepenų išėmimas iš donoro, pasak medikų, trunka apie 3–4 val., tačiau kartais operacija gali užsitęsti ir iki 5 val. Išimtos kepenys talpinamos į specialius konteinerius ir vežamos į ligoninę, kur persodinamos recipientui.
„Žinoma, prieš tai kepenys dar specialiai paruošiamos ant specialaus sterilaus stalo. Šiame procese dalyvaujame ir mes – tie, kurie kepenis išėmė. Prie mūsų prisijungia kraujagyslių chirurgas. Mes kartu paruošiame kepenis pagal visas anatomijos struktūras, kad jos būtų tinkamos įdėti. Kraujagysles, tulžies lataką paruošiame jau grįžę į savo ligoninę. Apskritai nėra paprasta paimti donorines kepenis, nes turime nepažeisti ne tik kepenų, bet ir jas maitinančių kraujagyslių, pagrindinio tulžies latako. Mes viską turime padaryti saugiai, nes jei kepenis išimsime netinkamai – viskas [prarasta]“, – pridūrė D. Danys.
Kas tuo metu, kai atliekamas organų paėmimas, vyksta VUL Santaros klinikose? „Niekada nepradedame išimti donorinių kepenų, neturėdami, kur jų persodinti. Taigi recipientas taip pat daro įtaką paėmimo laikui. Kartais kviečiami ir trys galimai tinkantys pacientai, nebūna taip, kad kviečiamas tik vienas.
Persodinant kepenis turi atitikti daugybė parametrų, ne visi laukiantieji tinka [organo persodinimo operacijai]. Kviečiamas tas, kuris tinka labiausiai. Kartais vienas pacientas gali būti ne iki galo ištirtas ar apskritai turėti kokią nors infekciją, o tai padidina operacijos riziką“, – paaiškino D. Danys.
Svarbiausia – galvoti tik apie tai, ką reikia padaryti, atsakė D. Danys, paklaustas, kaip ištveria tokias sudėtingas operacijas. „Žinoma, mes apie daug ką pagalvojame. Teko Klaipėdos vaikų ligoninėje imti organus. Ateini ir matai, kad reikia operuoti vaiką, daryti didžiausią pjūvį... Bet geriau nesusimąstyti. Tuo metu mums svarbiausia tai, ką turime padaryti. Galvojame, kaip viską tinkamai paruošti, o kai grįžtame – ruošiame donorines kepenis, stebime, kokie yra recipiento ypatumai ir pan.“ – kalbėjo pilvo chirurgas.
Įvažiavus į Latviją pilvo chirurgai transplantologai susisiekė su kolegomis iš Rygoje esančios ligoninės. Anglų kalba buvo pranešta, kad mūsų medikai jau netoliese ir galima ruošti donorą operacijai. Atvykę VUL Santaros klinikų medikai buvo pasitikti ir nuvesti į operacinę, atvežtas donoras.
Kol vyko operacija, medikų komandos automobilyje „Volkswagen Caravelle“, kuris skirtas vykti į transplantacijas, laukė vairuotojas Kęstutis Šimkus. Jis yra pagrindinis Santaros klinikų vairuotojas, vežantis donorų organus – tą daro nuo 1994-ųjų. Minėtą automobilį K. Šimkus vairuoja nuo 2008-ųjų, pats rūpinasi jo švara, o automobilio technine būkle – servisas. Jau yra nuvažiavęs 330 tūkst. kilometrų ir sako, kad čia nelabai daug – su kitomis mašinomis yra nuvažiavęs daugiau.
Rygoje K. Šimkus nemiegojo. Jis neturėjo pasiėmęs nei filmo, nei ko nors paskaityti, tad tik sėdėjo ir šiek tiek telefonu kalbėjo su Nacionaliniu transplantacijos biuru. Pasiteiravus, ką dažniausiai veikia tuomet, kai tenka laukti dirbančių medikų, atsakė: „Jei važiuoju į Klaipėdą, Šiaulius ar Panevėžį ir nėra ką veikti, kartais nusnaudžiu, bet nedaug pamiegu, nes skambina ir iš Nacionalinio transplantacijos biuro, ir gydytojai. O šiaip pažiūriu kokį nors filmuką ar paskaitau. Taip greičiau praeina laikas. Vis tiek tenka laukti 3–4 val., kartais ir ilgiau.“
Jis sakė, kad vežant medikų komandas ir donorų organus dažniausiai tenka skubėti, važiuoti dideliu greičiu, todėl nori, kad kiti eismo dalyviai būtų supratingesni, žinotų, kad taip skubama, nes norima išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Paskutiniu metu vairuotojai mandagesni, dažniau praleidžia, bet yra daug tokių, kurie negirdi ir nemato, nes būna muziką automobilyje pasileidę, ausines užsidėję. Kiti važiuoja, kaip nori, nesilaiko taisyklių, nors mato žiburiukus, kai kas dar ir vieną pirštą parodo, kai kas išvis lenktyniauti sugalvoja. Būtų gerai, kad žmonės vis dėlto atsakingiau reaguotų į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Ir nesvarbu – ar su žiburiukais, ar be jų. Mašina juk kaip žmogus – irgi suserga kartais. Yra buvę, kad žiburiukai sugedo, o skubiai reikia vežti – ir mirksi, mirksi su tomis savo šviesomis, niekas nepraleidžia. Ir paskui gerokai vėluoji, o organas tada genda. Taip kad reikėtų praleisti“, – prašė K. Šimkus.
Organų paėmimo operacija Rygoje truko daugiau nei 3 val.
VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas transplantologas D. Danys teigė, jog viskas praėjo sklandžiai – iš paciento buvo paimtos donorinės kepenys ir paruoštos vežti į Vilnių. „Laikas mums labai svarbus, ypač pervežant kepenis. Kuo greičiau, tuo geriau. Dabar turėsime apie 3 val. važiuoti į Santaros klinikas. Kepenys panardintos į specialius tirpalus, pridėta ledukų. Planuojame per 4 val. jas jau dėti į recipientą“, – paaiškino D. Danys.
Savo ruožtu pilvo chirurgas transplantologas M. Petrulionis teigė, kad operacija pavyko sėkmingai, jokių didesnių nesklandumų nebuvo.
„Donorinis organas kokybiškas, be makroskopinių pakitimų. Viskas aptarta su vyr. transplantologu ir kitais transplantacinės komandos nariais Vilniuje, šiuo metu jie iš esmės pasirengę transplantacijos operacijai. Atvykęs recipientas ir kiti komandos nariai laukia mūsų grįžtant“, – aiškino M. Petrulionis.
Prie Lietuvos ir Latvijos sienos medikų automobilį pasitiko šalies policijos pareigūnai, kurių ekipažai lydėjo medikus iki pat VUL Santaros klinikų. „Donorinės kepenys bus nedelsiant toliau transportuojamos į mūsų pilvo chirurgijos operacinį bloką, kur jau pradėta recipiento operacija ir tuo pačiu metu šis mūsų transportuojamas organas bus ruošiamas persodinimui“, – pridūrė M. Petrulionis.
Kaip toks darbas atsiliepia asmeniniam gyvenimui? M. Petrulionis sakė, kad šeimoje jaučiasi, ar gydytojas yra tik chirurgas, ar chirurgas transplantologas.
„Bet kuriuo atveju dėl iškvietimų šeima jaučia intensyvaus darbo poveikį. Budėjimo metu turi būti pasiruošęs išvažiuoti bet kuriuo metu. Vis dėlto tokių procedūrų neatlieka vienas žmogus – dirba visa komanda. Yra eksplantacinė brigada, kurią matėte Rygoje, ir transplantaciją atliekanti brigada. Tai reiškia, kad mobilizuojama daugiau žmonių. Kada pailsėsiu? Grįžus dar teks dalyvauti paruošiant donorinį organą transplantacijai. Tai dar šiek tiek užtruks, be to, dar turime grįžti. Laiko pailsėti bus, bet vėliau“, – sakė M. Petrulionis.
Tuo metu jo kolega D. Danys, grįžęs į VUL Santaros klinikas, dar jose budės ir atliks galimas operacijas iki pat ryto. „Norėčiau pailsėti, bet darbas yra darbas... Važiuoju į Santaros klinikas toliau dirbti“, – pridūrė medikas.
Slaugytoja J. Drižytė teigė, kad atvykus į Vilnių kepenys bus perduotos jau laukiančiai brigadai. „Mes dar turėsime sutvarkyti lagaminus ir juos paruošti kitam išvažiavimui. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek tai užtruks, aš į laikrodį niekada nežiūriu. Dabar važiuojame greitai – negaliu sakyti, kad labai prie to pripratusios esame“, – sakė slaugytoja.
Jos kolegė H. Petkevič, operacijos metu padėjusi chirurgams, taip pat pridūrė, kad lekiame išties greitai. „Greitai važiuoti siauru keliu su greitosios pagalbos automobiliu man baisiau nei operacinėje. Būna, kad važiuodama nusnūstu, bet ne tada, kai greitoji važiuoja labai greitai. Tada yra įtampa“, – tikino H. Petkevič.
Su policijos palyda iš Rygos į Vilnių lėkdamas išties dideliu greičiu medikų automobilį vairavęs K. Šimkus praktiškai nepratarė nė žodžio, buvo 100 proc. susikoncentravęs tik į vairavimą.
Į Vilnių atvykome šiek tiek po 14 val., VUL Santaros klinikose iškart pasitiko šių klinikų medikai. Kaip ir buvo suplanuota iš anksto, kepenų persodinimo operacija Lietuvos piliečiui buvo pradėta dar iki 15 val. Organo persodinimas yra sudėtinga tretinio lygio chirurginė operacija.
Vilniuje persodinimą atliko medikų brigada, kuriai vadovavo klinikų generalinis direktorius chirurgas prof. Kęstutis Strupas bei vyriausiasis transplantologas doc. V. Sokolovas. Operacija truko 8 val.
Tai buvo 90-oji kepenų transplantacija, atlikta VUL Santaros klinikose, ir 12-oji, atlikta šiemet.