Penktadienį popiet paaiškėjo, kad Lietuvoje oficialiai iš viso užfiksuoti 6 koronaviruso atvejai. Tačiau medikai, remdamiesi patirtimi, nuogąstauja, kad šalyje naujojo tipo virusas tarp mūsų cirkuliuoja, tačiau atvejai oficialiai dar neužfiksuojami.
Penktadienio ryto duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai šiuo metu stebi 9176 Lietuvos piliečių būklę. Jie, pagal rekomendacijas, turėtų laikytis griežtos saviizoliacijos, bet, kiek rodo gydytojų atliktos apklausos, namie pasilieka ir taisyklių laikosi tikrai ne visi.
Medikai akcentuoja, kad tik saviizoliacija gali užkirsti dideliam viruso protrūkiui.
Nuo virusinės infekcijos, prie plaučių uždegimo
Pašnekovė, norėjusi išlikti anonime, iš Barselonos į Lietuvą grįžo prieš 2 savaites, vasario 26 dieną.
„Tuo metu Ispanijoje koronaviruso proveržio dar nebuvo. Bet jau grįždama lėktuvu pajaučiau tarsi peršalimo simptomus – skaudėjo gerklę, prasidėjo sloga“, – sakė moteris.
Kitą dieną po kelionės pašnekovė nuėjo pas savo šeimos gydytoją. Atlikus kraujo tyrimą rasta virusinės kilmės infekcija, o moteris išleista namo.
„Paklausiau gydytojos, galbūt man reikėtų išsitirti dėl koronaviruso. Ji pasakė, kad nepanikuočiau, man tikrai ne koronavirusas ir eičiau namo. Po to kelias dienas gydžiausi namuose, lyg ir viskas buvo gerai. Po kelių dienų man pakilo temperatūra, pradėjau vėl prastai jaustis. Dar kartą nuėjau pas šeimos gydytoją“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak moters, gydytoja jai diagnozavo virusinį ūminį plaučių uždegimą.
„Tada pasakiau, kad tikrai visi simptomai atitinka koronavirusą. Susidarė toks įspūdis, kad gydytoja stengiasi per daug neskelbti apie šį susirgimą ir visais įmanomais būdais netirti manęs dėl koronaviruso. Nes, jei netyčia tyrimas būtų teigiamas, visą kliniką uždarytų“, – sakė moteris.
Tada jai buvo peršviesti plaučiai. Vis dėlto, jokių pažeidimų juose nerasta ir pašnekovė buvo išleista namo.
„Grįžusi namo paskambinau 112, pasakiau, kad noriu išsitirti. Mane nukreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, davė tris numerius. Tada istorija ir prasidėjo. Visų pirma, ten prisiskambinti beveik neįmanoma. Man tai pavyko tik po 4 valandų", – sakė moteris.
Nuo penktadienio trumpuoju numeriu 1808 pradeda veikti koronaviruso karštoji linija. Skambinti į liniją galima visoje Lietuvoje, visą parą, nemokamai iš visų tinklų.
„Tada pasakiau, kad buvau išvykusi, kad dabar mano simptomai tikrai labai panašūs į koronaviruso ir noriu išsitirti. Atsakymas buvo toks, kad mes jūsų netirsime, nesijaudinkite, jums paprasčiausias peršalimas, nieko jums nėra, nebuvote Italijoje, nebuvote rizikos zonoje ir mes tirti jūsų negalime.“
Šiuo metu, pašnekovė sako, kad jaučiasi gerai ir užsiima saviizoliacija namuose.
„Bet vis tiek norisi sužinoti, ar sirgau koronavirusu, ar ne, o gal dar ir sergu. Plaučių uždegimo rentgenas nebeparodė, nors gydytoja klausydama girdėjo, kad kažkas negerai. Be to, gyvenu su šeima, tačiau jiems jokie simptomai nepasireiškė“, – kalbėjo pašnekovė.
Grįžusi iš Italijos sukarščiavo
Dar viena redakciją pasiekusi istorija – jauna moteris Agnė vasario mėnesį Šiaurės Italijoje viešėjo 3 savaites. Svetur ji išvyko, kai koronaviruso protrūkio italai dar nejuto, tačiau, kai grįžo į Lietuvą, Šiaurės Italija jau buvo įtraukta į rizikingų regionų sąrašą – grįžusiuosius konsultavo visuomenės sveikatos specialistai, buvo renkami jų duomenys, pateiktos rekomendacijos, viena iš svarbiausių – saviizoliacija.
Agnė pasakojo, jog ši savaiė jau antroji, kai su vyru neišeina iš namų. Tačiau ketvirtadienį vakare moteris pasijuto karščiuojanti ir termometras jai parodė 37,5°C.
Prieš tai moteris konsultavosi telefonu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais, kai temperatūra anksčiau kelias dienas buvo 37,1-37,2°C ir rekomendavo informuoti medikus, jei situacija blogės.
Kadangi moteris daugiau nejuto jokių ligos simptomų, greitosios medicinos gydytoja, kalbėjusi telefonu, leido Agnei apsispręsti, ar kviesti greitosios medicinos pagalbos automobilį, nors šiuo atveju kol kas patarė šio varianto nesirinkti.
„Sakė, kad tyrimas daromas 3 kartus per dieną, ir dabar būtų daromas tik 6 val ryte. Būtų reikėję laukti tarp galimai sergančių visą naktį“, – sakė pašnekovė.
Taip pat jai buvo atsakyta, kad yra galimybė, jog tyrimas, net ir pralaukus visą naktį, nebūtinai bus atliktas. Tad Agnei pasiūlyta likti namuose ir vėl kreiptis, jei būklė pablogėtų.
„Aš taip nereaguočiau, bet buvau Šiaurės Italijoje, o dar dabar yra tokia situacija. Žinoma, tikiu, kad gydytojai ir specialistai yra pervargę, juk paskambina ir neadekvatūs asmenys ir klausia, ar jiems ne koronavirusas“, – svarstė Agnė.
Dabar, pasak pašnekovės, jos sveikata yra nebloga, tik truputį kankina pakilusi kūno temperatūra.
Vis dėlto labiausiai neramina nežinia. Kaip sako Agnė, artėja karantino pabaiga, tačiau, jei ji iš tiesų serga koronaviruso sukelta infekcija, moteris taps pavojinga viruso nešiotoja.
Todėl kyla klausimas, kiek dienų dar reikės užsiimti saviizoliacija, o kada bus galima ramia širdimi nuvažiuoti pas vyresnio amžiaus tėvus ir kitus giminaičius.
Sprendimus priima specialistai
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) direktorius Zdislavas Skvarciany sakė, kad greitosios medicinos darbuotojai vadovaujasi ministro nustatyta instrukcija, kokioms indikacijoms esant pacientą reikia izoliuoti ir vežti į infekcinę ligoninę. Taip pat greitosios medicinos pagalbos darbuotojai tariasi su infektologais ir kartu sprendžia, kokį sprendimą priimti.
Vis dėlto, dažniausiai sprendimą priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, o greitoji pagalba atlieka izoliavimo ir pervežimo funkciją.
Kaip sako Vilniaus GMP direktorius, vieną savaitę pacientų būna daugiau, kitą, rodos, viskas aprimsta. Tačiau šiuo metu automobilių tikrai netrūksta ir specialistai yra pasirengę įvykdyti visus įsakymus.
Spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paklausus apie atvejį, kai moteriai, grįžusiai iš Šiaurės Italijos ir sukarščiavusiai nebuvo atliktas tyrimas, ministras sakė, kad toks tyrimas turėjo būti atliktas.
„Kiek žinau, karščiavimas yra tikrai pakankama priežastis važiuoti ir tokį tyrimą atlikti, netgi dar daugiau. Pats karščiavimas nėra būtina sąlyga atlikti tyrimą, jei atsiranda dusulys ir be ypatingai aukštos temperatūros, jei žmogus yra turėjęs kontaktą ar parvykęs iš židinių, gali būti vertinama kaip pakankama priežastis tą tyrimą atlikti, – sakė ministras.
– Aš negaliu pakomentuoti tos konkrečios situacijos, nes nežinau, tikrai visokių žinučių ir mes gauname, bet aš tikiu, kad medikai atsakingai elgiasi, atsakingai konsultuoja. O žmonėms visada kyla visokių baimių, tai natūralu“.
Būtent dėl to, pasak A. Verygos, ir yra sukurta koronaviruso karštoji linija – kad būtų atsakyta į visų norinčiųjų klausimus.
„Dabar tiems žmonėms bus didesnė galimybė tiesiog pasiskambinti, pasitarti, galbūt dar kartą pasiklausti, galbūt verta dar kartą paskambinti. Tiesiog stengsimės maksimaliai jiems patarti, o konkretaus atvejo dabar tikrai negaliu pakomentuoti“, – kalbėjo A. Veryga.
Oficialūs atvejai – tik ledkalnio viršūnė
Anksčiau Delfi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas sakė, kad didelis klausimas, ar visi, kurie pasijus blogai, kreipsis į gydymo įstaigas.
„Nepamirškime, kad tyrėme tik tuos, kurie sukarščiavo ir kreipėsi. Kaip parodė jūsų kolegų apklausa, žmonės, kurie grįžta, net nežada saviizoliuotis, ir klausimas, ar jie kreipsis, jei pradės čiaudėti, sloguoti ir karščiuoti, – kalbėjo pašnekovas.
– Kreipiasi tik tie, kurie blogai pasijuto. Kiek jų nesikreipia ir nesikreips, ir kiek dar platiname tą virusą, didelis klausimas.“
Paklausus gydytojo, ar tai reiškia, kad virusas šiuo metu Lietuvoje gali cirkuliuoti bet kur, V. Morozovas atsako, kad taip būti ne tik gali, bet yra didžiulė galimybė, kad taip ir vyksta.
„Manau, kad koronavirusas tikrai cirkuliuoja tarp mūsų. Kaip paminėjau, ta pati kontrolė buvo pakankamai švelni ir ji buvo orientuota ne į prievolę, o pilietiškumą. Galbūt dabar kas nors pasikeis. Galbūt valstybė prisimins, kad pilietį, kuris žino, jog gali platinti užkrečiamą ligą ir dėl to nieko nedaro, galima traukti į baudžiamąją atsakomybę, kaip padarė jau ne viena šalis“, – svarstė šeimos gydytojas.
Profesorius, gydytojas Vytautas Usonis sakė, kad kol kas Lietuva yra tik pradinėje stadijoje.
„Mes dabar Lietuvoje esame toje pradinėje stadijoje, yra pavieniai mums žinomi atvejai. Nežinomų yra daugiau, bet mes pasieksime tą sprogimo lygį, kai jau virusas geometriškai pradės plisti ir tada plis ne tik tarp jaunų žmonių, kurie važiavo slidinėti ar atostogauti, bet ir tarp tų, kurie yra rizikos grupėje, – sakė profesorius.
– Kad to išvengtume, ar bent sušvelnintume, būtinos griežtos izoliavimo priemonės.“
Kaip BNS žurnalistui Augustui Stankevičiui komentavo Vilniaus Universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, tikrinimo apimtis dėl naujojo koronaviruso Lietuvoje reikia didinti mažiausiai dvigubai.
Pasak jo, vietoje dabar atliktų daugmaž 300 testų, jų turėtų būti bent 1000. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Nacionalinėje sveikatos priežiūros laboratorijoje per parą galima atlikti 210 ėminių tyrimus.
Kaip teigia VU profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose per parą būtų galima atlikti dar mažiausiai 200 testų. Jei ėminiai visa apimtimi būtų tiriami tiek šiose įstaigose, tiek nacionalinėje laboratorijoje, bendras per parą atliekamų tyrimų skaičius būtų pakankamas.
Anot profesoriaus, karščiuojantys žmonės į gydymo įstaigas vis tiek atvyksta, todėl leisti juos ištirti neturėtų būti problema.
„Vakar pas mane atvyko, tai važiavo ir troleibusu, ir autobusu, o aš nežinau, ar jis užsikrėtęs. Aš kalbu apie tuos atvejus, kada pacientai vis tiek atvyksta vienaip ar kitaip juos reikia tirti. Nuo to, kad jo netirsi ir nesužinosi, kas yra, grėsmė visuomenei nesumažės“, – sakė V. Kasiulevičius.
Planuoja suteikti galimybė atlikti daugiau tyrimų
Ministras A. Veryga sakė, kad visai realu, kad gali atsirasti galimybė žmonėms dėl viruso išsitirti pareiškus norą.
„Gauname labai daug prašymų, daug klausinėjama, kada bus galima tirtis patiems, prašant tai padaryti. Dar kartą noriu akcentuoti, kad bus greičiausiai tokia galimybė, bet ji bus ribota.
Bet tai turi būti labai saugiai padaryta – pati baisiausia klaida būtų, kad žmonės pradėtų bėgti į klinikas, taip apkrėstų darbuotojus. Tai tam tikrose vietose, taškuose būtų galima plačiau tyrimus pradėti, bet ne bet kaip. Ir tai nepaneigia izoliacijos būtinybės. Net ir žmonės, kurie pasidarys tyrimą ir jis bus neigiamas, jiems tai nereikš, kad galės bėgioti ir kitus apkrėsti“, – spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
„Visi Lietuvoje kosintys, karščiuojantys negalės pasitikrinti, tai yra nerealus scenarijus“, – pabrėžė A. Veryga.
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė ir Santaros klinikų gydytoja Ligita Jančorienė spaudos konferencijoje papasakojo apie tai, kad svarstoma galimybė, kad koronaviruso lengvą formą turintys asmenys galėtų gydytis namuose.
„Norime paprašyti ramybės ir susikaupimo. Infekcinių ligų stacionariai šiuo metu yra pasiruošę priimti asmenis, kol kas yra bendras sutarimas, kad kiekvienas pacientas, kuriam aptikta infekcija, yra stacionarizuojamas. Bet kitų šalių patirtis rodo, kad kai kuriais atvejais bus sprendžiama dėl lengvesne forma sergančių pacientų, kad jie galėtų gydytis namuose“, – pasakojo L. Jančorienė.
Gydytoja sakė, kad yra planuojama įrengti dešimtyje savivaldybių laikinas vietas, kur būtų galima saugiai paimti tyrimus.
A. Mickienė teigė, kad labai dažnai tyrimų dėl koronaviruso vertė yra pervertinama.
„Priežastys yra suprantamos. (…) Tačiau noriu akcentuoti, kad yra labai svarbios saviizoliacijos taisyklės. Ir tyrimo atlikimas, jei nėra klinikinių simptomų ir jei nėra randama to patogeno, tai tas atsakymas reiškia labai nedaug. Kaip tik atsakymas gali atpalaiduoti nuo saviizoliacijos ir gali pagalvoti, kad jau viskas gerai. Tyrimas yra atliekamas, jei atsiranda klinikiniai simptomai ir kol kas grįžusiems iš labai didelės teritorijos, grįžusiems ir rizikingų teritorijų, – kalbėjo gydytoja.
– Tyrimo atlikimas nesant simptomams gali sumažinti žmogaus atsakomybę, o ta saviizoliacijos taisyklė būtinai privalo išlikti, nes tai yra pagrindinis kelias, ką mes galime ir turime stengtis daryti, kad neišplatintume šio sukėlėjo visuomenėje."
Ligita Jančorienė priminė, kad nuo antradienio Lietuvoje yra pakoreguotas COVID-19 apibrėžimas, kai yra įtraukta grupė pacientų, kurie nėra keliavę, tačiau turi sunkios kvėpavimo takų infekcijos požymius.
„Tie pacientai turėtų būti pristatyti ir stacionarizuoti. Tie asmenys, kurie tikrai bus patikrinti dėl koronaviruso infekcijos, jie bus hospitalizuoti, suteikta pagalba, – sakė L. Jančorienė. – Atkreipiame dėmesį, kad susidaro tikrai didelės eilės priėmimo skyriuose tų žmonių, kurie nesunkiai serga arba turi labai nežymius respiracinius požymius.“
Kas yra Covid-19?
Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcija.
Rizikingos šalys
Šiuo metu rizikingomis šalimis laikomos: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija, Egiptas ir visa Italija. Šiuo metu draudžiama vykti į 5 šalis: Kiniją, Pietų Korėją, Singapūrą, Japoniją ir Italiją.
Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?
- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis.
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.
- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Kaip galima užsikrėsti COVID-19?
Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas.
Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?
Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius. Grįžus iš rizikingos šalies, galima gauti 14 dienų nedarbingumo pažymėjimą.
Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?
Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.