„Negaliu apsakyti, kokį siaubą patyriau – dar ir dabar visą kūną niežti prisiminus, kaip grįžę iš ligoninės puolėm ne dovanėlių pakuoti, o į vaistinę - priemonių nuo parazitų“, - DELFI sakė trisdešimtmetė.
Kokioje ligoninėje gimdė, moteris nenorėjo sakyti, nes „gydytojai ir seselės buvo geri – nesinori dėl utėlių kompromituoti“.
„Palatoje buvau vos porą dienų. Atrodo, ir patalynė buvo švari, ir svetimų žmonių nevaikščiojo. Neįsivaizduoju, kaip užsikrėčiau“, - sakė anksčiau tik vaikystėje utėlių turėjusi moteris.
Kaip vėliau paaiškėjo, jai pačiai visai ne dėl nervų po gimdymo pradėjo niežėti galvą, nors paprašytas pažiūrėti, kas yra, vyras nieko nerado.
„Kai parvažiavom namo, pati apsižiūrėjau prieš veidrodį ir smilkiniuose pamačiau glindų. Vaistinėje pirktomis priemonėmis išsiploviau galvą, bet vieno karto neužteko. Apsižiūrėjau kitą dieną – vėl pridėta utėlės kiaušinėlių, o per sūnaus galvą ropojo riebi utėlė!“ - prisiminė gimdyvė, pirmas dienas namuose daugiau dėmesio skyrusi ne kūdikiui, o patalų skalbimui ir lyginimui.
Puolė į paniką
Jos vyrui utėlės tapo tikru išbandymu. „Žmona prašo šukuoti plaukus ir žiūrėti, ar nėra gyvių, o aš nieko nematai. Sakau, nėra tų utėlių. O ji – tada iš kur tos gyvos glindos? Mes artimųjų Vilniuje neturim, o prašyti mamos, kad važiuotų du šimtus kilometrų šukuoti dukteriai galvos, nedrįsome. Po trijų galvos plovimų chemikalais žmona visai buvo į paniką puolusi – sakė, kad nusikirps savo ilgus, gražius plaukus“, - pasakojo vyras.
Kaip DELFI užsiminė socialiniai darbuotojai, utėlėtumas nėra nekalta problema. Ypač, kai vadinamąja pedikulioze užsikrečia vieniši žmonės: kreiptis pagalbos į kaimynus ar pažįstamus dažnam būna gėda, o patiems susitvarkyti sunku.
Kirpėjos glindų nerankioja
Atsitiktinai pasirinktos trys sostinės kirpėjos DELFI teigė neteikiančios galvos trinkimo nuo utėlių paslaugos. Joms nėra tekę už pinigus rankioti ir negyvų glindų. „Per savaitę kitą jos pačios išbyra“, - sakė viena iš pašnekovių.
Mažame miestelyje gyvenanti vyresnio amžiaus moteris DELFI pasakojo ir šiandien prisimenanti kaimyną, dabar visuomenėje gerai žinomą žmogų, kuris verkdamas atvažiavo iš studijų Vilniuje. „Vargšas, užsikrėtė utėlėmis. Kitiems pasakyti gėda, kaip naikinti nežino. Buvo našlaitis, tai pas mane atėjo. Nuraminau, žibalu išnaikinau tas utėles, paskui iššukavau glindas. Tais laikais jokių specialių šampūnų nebuvo, bet šukas utėlėms šukuoti visi turėjom“, - prisiminė Aldona.
Skandinavų ir lietuvių požiūris skiriasi
Skandinavijoje vaikus į darželius vedančių lietuvių šeimos teigimu, ten į utėlėtumo problemą žiūrima sveikai. Užsikrėsti utėlėmis nėra nei gėda, nei nevalyvumo įrodymas, todėl tėvai iš karto informuoja administraciją apie pedikuliozę.
„Tokiu atveju vadovybė iš karto visose grupėse iškabina skelbimą, kad kolektyvą aplankė utėlės ir rekomenduoja visiems profilaktiškai išsiplauti galvas specialiomis priemonėmis“, - pasakojo atostogoms į Lietuvą atvykusi Švedijos lietuvių šeima.
Vilniuje ketverių metų dukrą į darželį vedusios vilnietės Linos patirtis buvo kitokia. „Atėjau pasiimti dukters iš darželio, o mane užsipuolė šeimininkėlė, neva atvedžiau utėlėtą vaiką ir visus kitus apkrėčiau“, - neteisybės negali pamiršti trijų vaikų mama.
Užsikrėsti gali bet kas
Dažnai klaidingai manoma, kad utėlėmis apsikrečiama dėl higienos stokos. Tačiau pedikuliozė neaplenkia ir tvarkingai gyvenančių žmonių.
Labiausiai utėlėtumas paplitęs tarp sveikų 3-10 metų amžiaus vaikų. Lietuvoje kasmet registruojama apie 2000 apsikrėtimo utėlėmis atvejų, tačiau, kaip pripažįsta visuomenės sveikatos specialistai, tai toli gražu netikslūs skaičiai, nes pedikuliozė pažymėta gėdos ženklu, todėl dauguma užsikrėtusiųjų parazitais su problema bando tvarkytis tyliai.
Pedikuliozę sukelia galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, parazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.
Galvinė utėlė yra maždaug sezamo sėklos dydžio, pilkšvos spalvos. Kūnas sudarytas iš galvos, krūtinės ir pilvelio ir turi tris poras kojų. Galvinė utėlė maitinasi žmogaus krauju, deda nuo 7 iki 10 kiaušinių per dieną suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos.
Drabužinė utėlė šiek tiek didesnė. Ji yra 2-4 mm dydžio, pilkšvos spalvos, ir kitaip nei galvinė ar gaktos srities utėlės, gyvena atokiau nuo žmogaus kūno, plinta per užkrėstus drabužius.
Šių gyvių sukeliama pedikulioze dažniausiai serga benamiai, skurstantys žmonės, žmonės katastrofų, stichinių nelaimių vietose, gyvenantys blogomis sanitarinėmis sąlygomis.
Gaktinės utėlės gali tykoti pataluose
Gaktinės utėlės išvaizda primena „krabą“ – kūnas yra platesnis ir trumpesnis nei galvinės ar drabužinės utėlės, išsiskiria didelėmis žnyples primenančiomis priekinėmis kojomis. Gyvena 1-3 mėnesius, patelės padeda 1-2 kiaušinius per dieną, suformuodama glindas, kurias priklijuoja prie plauko arti odos. Glindos yra 0,8 mm ilgio.
Gaktos srities utėlėtumas paplitęs tarp lytiškai aktyvių 14-40 metų amžiaus žmonių. Užsikrečiama lytinių santykių metu arba naudojantis bendrais rankšluosčiais, patalyne.