Kaip pasakojo Monika, ant šono neilgai trukus atsirado mėlynė, sumuštą vietą skaudėjo, buvo sunku atsisėsti ar pasilenkti. Išsigandusi, kad šonkaulis galimai lūžo, ji nutarė kreiptis pagalbos į medikus.
„Brolis pasisiūlė nuvežti į priimamąjį ir persišvieti. Jau buvo vakaras, maždaug 20 valanda. Nuvažiavome į Kauno traumatologinį, vadinamąjį Raudonąjį kryžių prie Soboro – LSMU Kauno ligoninę. Ant durų parašyta, kad visi priimami per greitosios pagalbos įėjimą. Ateiname į kiemą, ten stovi dvi greitosios, medikai kažką kalbasi, jokių pacientų nesimato. Tada kažkas iš nugaros pradeda rėkti: „kur jūs einate, skambinkite telefonu“. Grįžtame atgal ir pamatome, kad ant durų tikrai yra telefono numeris. Paskambinu, atsiliepia moteris ir nemandagiu tonu sako – kas yra?“, – pasakojo kaunietė.
Kreipėsi į kitą ligoninę
Pasak Monikos, ji atsiliepusiai moteriai papasakojo, kad šiuo metu laukia prie durų, susitrenkė šonkaulį, kankina skausmas ir norėtų persišviesti. Vis dėlto atsakymas buvo ne toks, kokio tikėtasi.
„Ji man atrėžia: „pas mus dirba dvi seselės, neturime kada, greitoji po greitosios, turime labai daug darbo, stovėkite ir laukite“. Klausiu, kiek man laukti. O mes net ne priimamajame, laukiame lauke ir tokioje vietoje, kur važiuoja greitosios, toks tunelis, – pasakojo kaunietė.
– Atsako, kad nežino kiek, nes yra labai daug darbo, „stovėkite ir laukite“. Kalta pasijaučiau, kad atėjau ir paprašiau pagalbos. Ten stovėti nėra kaip, nes toje vietoje važiuoja greitosios, reikia paeiti toliau į kiemą. Nuėjome atgal į kiemą. Manęs net nematė, nepaklausė, ar išvis galiu su tokia būkle laukti. Gal stoviu visa kraujuota, gal kvėpuoti negaliu, bet net nepasidomėjo, kokia mano būsena, tik atkirto, kad laukčiau.“
Apsvarsčiusi atsakymą, moteris nusprendė, kad pagalbos Traumatologijos punkte prie Soboro gali ir išvis nesulaukti, tad kartu su broliu išvyko į Kauno klinikų priimamąjį.
„Jame viskas buvo labai gerai – praėjau pro palapinę, man patikrino temperatūrą, dezinfekavo rankas, pasikalbėjome, kad nebuvau niekur išvykusi ir nejaučiu jokių simptomų. Su 2 tyrimais, 4 medikų aplankymais, nes vieni priėmė, kiti matavo temperatūrą, dar kita patikrino ir davė siuntimą atlikti tyrimus, užtrukau pusantros valandos. Visi labai malonūs, o vaikinai, kurie darė echoskopiją, iškart papasakojo, kokie tyrimo rezultatai, todėl nereikėjo sėdėti nežinioje. Pasakė, kad viskas gerai, yra tik didelis sumušimas, reikės gerti vaistus ir praeis“, – kalbėjo Monika.
Kaunietė džiaugėsi, kad vizitas medikai Kauno klinikose dirbo labai operatyviai, todėl dėkoja jiems už pagalbą.
„Niekas ant manęs nerėkė, nesakė, kad per mažas sužeidimas, jog čia važiuočiau. Po pusantros valandos išėjau jau žinodama, kokių vaistų nusipirkti ir kad jokie mano vidiniai organai nesužeisti“, – sakė pašnekovė.
Tačiau iš traumatologinio punkto su moterimi niekas taip ir nebesusisiekė.
„Jei būčiau laukusi automobilyje, matyt, būčiau laukusi iki ryto, nes niekam neįdomu. Nelabai suprantu, kiek jiems iš tiesų rūpi tas pacientas? Laukti neįmanoma, į vidų įeiti neįmanoma, prie durų jokio mediko nėra, kuris galbūt galėtų įvertinti, ar tikrai žmogui reikia labai skubiai pagalbos. Kažkas atsiliepia telefonu iš kažkur ir nustato diagnozę, kad gali laukti neribotą laiką, – sakė pašnekovė.
– Gerai, kad mano sužeidimas buvo toks, jog galėjau laukti. Blogiausiu atveju galėjau nuvažiuoti kitą dieną, dabar, kai žinau, kad man nieko blogo nenutiko. O jei žmogus su sulaužyta koja ir nežino, kur jam važiuoti? Jei žmogus nevietinis? Ar jam taksi kviesti, kad nuvažiuotų į kitą ligoninę? Ne visi žmonės turi tam pinigų.“
Labiausiai kaunietę piktina tai, kad niekas iš traumatologinio punkto personalo nė neatėjo jos apžiūrėti, negana to, telefonu apie situaciją taip pat nepasiteiravo.
„Aplink pacientų nesimatė jokių, koridorius, kurį matėme, buvo tuščias, greitosios buvo tuščios, medikai šalia tiesiog kalbėjosi“, – prisiminė pašnekovė.
„Delfi“ redakcija susisiekė su LSMU Kauno ligonine, paprašėme jų komentaro dėl šios situacijos.
Pateikiame ligoninės atsakymą.
300 pacientų – kasdien vidutiniškai toks kiekis žmonių atvyksta pagalbos į Į LSMU Kauno ligoninės Traumų punktą. Esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, kai traumų padaugėja, besikreipiančiųjų per parą padaugėja iki 400 ir daugiau.
Gydytojai, slaugos, pagalbinis personalas deda visas pastangas, kad pacientai būtų kiek įmanoma operatyviau priimami, apžiūrimi, tiriami, tvarstomi, gipsuojami, operuojami – tai yra, kad jiems būtų laiku suteikiamos būtinos medicinos paslaugos, tačiau skaičiai kalba už save: pacientų srautai išties milžiniški.
Į tas pačias ligoninės priėmimo patalpas atvežama ir po keliasdešimt pacientų į vidaus, neurologijos, ortopedijos traumatologijos stacionaro skyrius.
Gyvename pandemijos laikotarpiu ir privalome laikytis epidemiologų reikalavimų užtikrinti saugius atstumus, o mūsų patalpos, deja, nėra beribės. Dėl to negalime į vidų įleisti visų pacientų, jei jų atvyksta dideliais kiekiais. Situaciją sunkina dar ir ta, kad po kiekvieno paciento tenka dezinfekuoti ir 15 min. vėdinti kabinetus.
Apgailestaujame dėl nepatogumu ir prašome pacientų kantrybės šiuo nelengvu ir jiems, ir personalui laikotarpiu.
Pabrėžiame, kad LSMU Kauno ligoninės Traumų punkto medicinos personalas visada atsižvelgia į traumos sunkumą ir skubi pagalba teikiama nedelsiant. Svarbu ir tai, kad pacientai planinėms konsultacijoms atvyktų 15 min. iki vizito, o ne anksčiau. Norime paprašyti savo pacientų laikytis šios rekomendacijos, nes taip galima prisidėti prie laukimo laiko trumpinimo ir mažesnio žmonių skaičiaus laukiant vizito pas gydytoją.
Šiuo metu niekas negali pasakyti, kiek mūsų šalyje truks epidemiologinė situacija, tad galvodami, kaip sudaryti komfortiškesnes sąlygas laukiantiems mūsų pacientams, esame paskelbę konkursą stoginės statybai, ieškome vietų pastatyti suoliukus.