Kaip Delfi komentavo greitosios pagalbos Klaipėdos filialo vadovės Nijolė Dambrauskienė, sulaukta neįprasto skambučio – į viešąją vietą, prie prekybos centro Tilžės g. vyras kvietė greitąją pagalbą, nes jo pusės metų amžiaus kūdikis yra labai neramus.
„Nuvykusi greitoji pagalba rado ten esančius tėvą, mamą ir kūdikį. Pirminės apžiūros metu nieko ypatingo nebuvo pastebėta, išskyrus truputį blyškoką veido odą. Pirminiais duomenimis, kad kūdikis jaučia skausmą, buvo aišku iš jo veiksmų – jis buvo labai neramus, blaškėsi, ištisai verkė. Dėl to medikė priėmė sprendimą kuo skubiau vežti jį į Klaipėdos vaikų ligoninės priėmimo skyrių“, – sakė N. Dambrauskienė.
Ji pridūrė, kad tėvai nieko ypatingo nepapasakojo, kas galėjo nutikti kūdikiui, ir neminėjo jokių traumos aplinkybių.
Klaipėdos vaikų ligoninės atstovė poertalui Delfi nekomentavo šio atvejo.
Žinoma, kad pusės metų kūdikis buvo pervežtas į LSMU ligoninės Kauno klinikas.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė portalui Delfi nekomentavo šio atvejo. Ji teigė negalinti to daryti, nes neturi šeimos narių sutikimo.
Birželio 19 d., trečiadienį policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Sukrėsto vaiko sindromas
Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška yra pasakojęs apie pakankamai dažną vaikų traumą, dėl kurios daugeliu atveju būna kalti ne kas kitas, kaip kūdikio tėvai, – apie sukrėsto vaiko sindromą.
Sukrėsto kūdikio sindromas (angl. abusive head trauma) – tai yra galvos sužalojimas, buka trauma, kurią sukelia kratymas arba keleto jėgų kombinacija, rašė B. Jonuška. Anot jo, dažniausiai tai nutinka vaikams iki vienerių metų (vidutiniškai 4 mėn. amžiaus) dėl santykinai didelės galvos ir silpnų kaklo raumenų. Vaiką kratant, mėtant į orą, ar kitaip staigiai keičiant jo kūno padėtį, galvos smegenys yra traumuojamos.
„Įsivaizduoti galime paėmę gabalą želė, nes kūdikių smegenys nėra pakankamai susiformavusios, todėl gali priminti šį produktą. Padėkite ją ant lėkštutės, uždenkite dangčiu ir kratykite. Dėl įvairių jėgų poveikio ir kontakto su kieta kaukole smegenys yra traumuojamos, išsilieja kraujas, susidaro hematomos ir simptomai gali išryškėti daug vėliau. Dažniausiai išorinių požymių nėra, todėl dauguma atvejų diagnozė būna pavėluota, kai vaikui išsivysto traukuliai, vaikas praranda sąmonę ar ištinka šokas. Pirmiausia galima stebėti pykinimą, vėmimą, vangumą, vaikas nekelia galvos ar nefokusuoja žvilgsnio“, – sakė B.Jonuška.
Anot jo, supurtyto vaiko sindromą dažniausiai sukelia vyrai: daugiau nei 50 proc. atvejų – tėvas, 20 proc. – patėvis arba globėjas, o motinos tik 12 proc. Atsiradus bent įtarimui, kad vaikas galėjo būti supurtytas nedelsiant reikia kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą ir kruopščiai nupasakoti, kas buvo daroma su vaiku, kad gydytojai galėtų kuo greičiau imtis reikalingų priemonių. Dažniausiai supurtyto vaiko sindromas palieka ilgalaikes pasekmes tolimesnei vaiko raidai ir gyvenimui.
Visą Delfi straipsnį apie sukrėsto kūdikio sindromą rasite čia.