Išgyveno tikrą košmarą ir perspėja kitus tėvus: klaida gali sugriauti vaiko gyvenimą

Keturių mėnesių Deimilės tėvai vietoje taip laukto kalėdinio šurmulio ir dovanų pakavimo dabar laiką leidžia ligoninėje. „Mamų radijo“ įkūrėjos Lauros ir žurnalisto Šarūno Mazalų dukrai teko operuoti įgimtą kataraktą.

Mama tikina, kad ligai buvo galima užkirsti kelią, jei VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurioje gimė mergaitė, būtų buvę atlikti visi reikalingi tyrimai. Gydymo įstaiga kaltę neigia.

Gruodžio 18-ąją savo feisbuko paskyroje L. Mazalienė pasidalino ironiška padėka, norėdama perspėti kitas mamas. Ja pasidalino šimtai internautų.

„AČIŪ“ Antakalnio gimdymo namams, kad mūsų dukra nematys taip, kaip galėjo. Nors nuo šiandien gyvensime su labai didele viltimi, kad likimas mums dovanos laimę.

Bet šis įrašas tikrai ne susigraudinusios ar piktos supermamos. Tikrai ne. Pyktis prie nieko neveda. O štai tiesa galima pasiekti daug. Žurnalistinė pareiga liepia informuoti kūdikių besilaukiančias šeimas, draugus apie sveikatos specialistų darbą.

Šiandien mūsų 4 mėn. Deimilei Kauno klinikose buvo atlikta akies operacija. Tikimės, kad toliau viskas bus tik gerai. Tačiau ši operacija turėjo būti atlikta prieš gerus 2 mėn. Tačiau niekas, tiksliau akušeriai, priėmę kūdikį, nepastebėjo, kad viena akytė turi ydą. O pastebėti privalėjo. Nuo 2012 m. 07 01 gimdymo namuose privaloma patikrinti naujagimių klausą ir regą. Tam valstybė kiekvienai įstaigai įtaisė oftalmoskopus, kurie padeda aptikti akių navikus, akies lęšio drumstis ir kitas akių ydas. Ši procedūra atliekama prie tėvų. Nesugebėjus to padaryti, apie tai turi būti informuotas kūdikio pediatras, kuris privalo duoti siuntimą pas reikiamus specialistus“, - rašė mama.

L. Mazalienės teigimu, gimdymo namų išraše apie jos dukrą nurodyta, kad kūdikio akys ir klausa gera, pakitimų nėra.

„Tik bėda ta, kad akių mums netikrino. O parašė, kad tikrino. Ar pamiršo, ar nepavyko...bet kam suteikti klaidingą informaciją? O mes, laimės apimti nauji tėveliai, ir praleidome šį momentą. Ausyčių patikrą matėme, o apie akytes pamiršome. Pamiršo ir gydytojai, nors tai jų darbas. O mes tikėjome, kad patekome į geras rankas“, - piktinosi ji.

„Taip, tokių kaip mūsų Deimilė kūdikių gimsta vos keli per kelias dešimtis tūkstančių. Tačiau tai neleidžia neatsakingai atlikti savo darbo! Dukros ligą pastebėjome patys. Ne gydytojai. Gerai, kad patys esame atidūs. Kitokiu atveju, gydytojai apie ligą būtų suvokę tik dukrai pradėjus žvairuot ar apakus.

Pamokslas tas, kad atidžiai stebėkite specialistų darbą. Nesakau, kad nepasitikėkite jais. Gyvenime tikėjimas svarbus. Patarimas mamoms: mažiau domėkitės apie gimdymą, jis ateina ir praeina. O kas laukia po to? Dažniausiai nežinia, kuri nyksta laikui bėgant. Domėkitės tuo, kas jūsų ir mažylio laukia po gimdymo. Nes tai bus jūsų kasdienybė“, - patarė L. Mazalienė.

Šiuo įrašu moteris pasidalino ne siekdama užuojautos.

„Šiandien mes susikibę už rankų su artimiausiais šypsomės. Iš blogiausių scenarijų gavome geriausią. Kalbu apie tai tam, nes tikiu, kad sunkumus patyrę žmonės keičia pasaulį į gera. Kalbu tam, kad gydytojai, užuot žiūrėję katino akimis, kol jose sušmėžuos vokelis, pradėtų dirbti. Ir atsakingai. Jei kiekvienas padarytume tai, kas mūsų valioje, tikiu, pasaulis būtų draugiškesnis visiems“, - reziumavo ji.

Susisiekus su mama, paaiškėjo, kad akių pakitimus ji aptiko vystydama kūdikį.

„Pastebėjome prieš savaitę. Ji žaidė vonioje ant pervystymo stalo. Virš jo - lempos. Ji dažnai, manau, kaip ir daugelis kūdikių mėgsta žiūrėti į lempas. Kadangi šviesa nevisiškai tiesioginė, ilgai žiūrint išsiplečia akių vyzdžiai. Vakare viename vyzdį mes pamatėme tokį baltymą, baltos spalvos pūlinuką. Kitoje akytėje to nebuvo. Bėda ta, kad kol vyzdys neišsiplėtęs, ligos neįmanoma pastebėti. O dažniausiai jis toks ir yra.

Žiūrint į dukrytės akis net nepasakytum, kad joms kažkas negerai. Internete radau kelias panašias istorijas į mūsų. Tėveliai dalijosi patirtimi, kad ligą dar galima pastebėti iš nuotraukų. Daugelis žinome, kad vaikų negalima fotografuoti su blykste, tačiau ne visi tėvai įgudę, ir tie neįgudę šįkart pranašesni. Fotografuojant su blykste sveika akytė įgauna vyzdyje kažkokį rausvą atspindį, o nesveikoje pasimato baltymas. Mes pabandėme. Ir viskas buvo taip, kaip žmonės ir rašė“, - pasakojo Laura.

Santariškių klinikose daktarai nuramino, kad Deimilės situacija – geriausia iš blogiausių. Operacija atlikta Kauno klinikose.

„Po operacijos mus patikino, kad iš jų pusės viskas pavyko puikiai. O ko tikėtis, nežinia...reikės daug dirbti, nes dabar mažylė gyvens be lęšiuko, kuris laužia šviesą į akies tinklainę. Galbūt po kelių mėnesių vėl reikės kartoti operaciją. Neaišku ir tai, kiek dukra matys. Jei viena akytė 100 proc. , tai kita, sakė, gali matyti vos 20 proc. Bet čia tik prognozė - viskas priklauso ir nuo mūsų kaip tėvų indėlio. Vėliau, kai ji paaugs, bus galima įdėti į akį dirbtinį lęšiuką, tada gal bus lengviau. Medicina sparčiai žengia į prieky. Tikimės geriausio.

Ligoninė: patologijos gali pasirodyti vėliau

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ryšių su visuomene specialistė Eugenija Kostinienė DELFI teigė, kad Mazalų dukrai buvo atlikti visi reikalingi tyrimai.

„Pagal gimdyvės Lauros Bagdžiūnaitės Mazalienės dokumentus, 2015 m. rugpjūčio 14 d. moteris pagimdė dukrytę. Naujagimei buvo atliktas akių dugno raudono reflekso tyrimas. Dokumentuose yra tyrusios slaugytojos spaudas, parašas ir įvertinimas. Klausos atrankos tyrimas otoakustinės emisijos būdu kūdikiui buvo atliktas rugpjūčio 17 d., taip pat įvertintas ir patvirtintas slaugytojos spaudu bei parašu. Tyrimų metu patologinių pokyčių pastebėta nebuvo. Regos bei klausos tyrimai Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje naujagimiams yra atliekami visada, tačiau atlikti atrankos tyrimai ką tik gimusiam kūdikiui, nerodantys jokios patologijos nereiškia, kad vėlesniame amžiuje neišryškės kokia nors organų patologija. Todėl visi naujagimiai privalomai yra sekami pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Tėvams patariama jose apsilankyti bent kartą per mėnesį.

Buvusi pacientė Laura Bagdžiūnaitė Mazalienė savo laiške teigia, kad akys kūdikiui nebuvo patikrintos. Akių patikra buvo atlikta kūdikiui esant Naujagimių skyriuje, nes mama tuo metu gulėjo po Cezario pjūvio operacijos.

Labai apgailestaujame dėl išryškėjusios patologijos ir džiaugiamės, kad dėmesingi tėveliai laiku kreipėsi pagalbos. Esant bet kokiems pastebėjimams ar neaiškumams dėl kūdikio sveikatos, visuomet prašome kreiptis į tą ligoninę, kurioje gimdėte. Čia visada bus suteikta pagalba ir atsakyta į visus keliančius nerimą klausimus“, - rašoma atsakyme.

Tiesa, po L. Mazalienės viešo įrašo feisbuke, kuriuo šimtai pasidalino, pasisakė ir daugiau mamų, kurios tikino, kad jų naujagimiams taip pat nebuvo atliktas akių patikros testas.

Rezultatai priklauso ir nuo tėvų indėlio

Įgimtos kataraktos diagnozuojamos 0,4% naujagimių, tačiau jos sudaro apie 10% visų įvairios etiologijos kataraktų. Tai viena svarbiausių aklumo priežasčių. Kauno klinikų Vaikų akių klinikos vedėjas Arvydas Gelžinis DELFI pasakojo, kad katarakta - tai tokia akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti.

Gydytojo teigimu, daugeliui kūdikių kataraktą galima aptikti pirmųjų apžiūrų metu, tačiau kitiems drumstis išryškėja tik vėlesniame amžiuje (po kelių mėnesių). Kataraktos operaciją rekomenduojama atlikti 4–6 savaičių amžiuje ir ne vėliau kaip po pusmečio.

„Bėda ta, kad kai jauna akis negauna šviesos, nesivysto regėjimas. Gimus vaikui, jo tinklainė, regos nervai, žieviniai regos centrai yra nesusiformavę. Tam, kad jie formuotųsi, akis turi matyti šviesą, turi būti vizualinis stimulas. Jei kritiniu laikotarpiu – iki 3-6 mėnėsio – akis negauna šviesos, ir vėliau išoperavus kataraktą, akis gali likti nematanti. Yra šalių, kuriose įgimtos kataraktos po šio termino neoperuoja“, - aiškino A. Gelžinis.

Gydytojas oftalmologas pabrėžė, kad visiems naujagimiams turi būti atliktas raudono akies dugno reflekso tyrimas.

„Jį atlieka gimdykloje. Jei dėl kažkokių priežasčių tai nepadaryta, tyrimą turėtų skirti šeimos gydytojas. Nesinori vertinti konkrečios situacijos – galbūt drumstis dar buvo labai švelni ir ji neužstojo šviesos. Ar kataraktą reikia ar nereikia operuoti sprendžia oftalmologas. Jei drumstis maža, gydytojas gali nuspręsti palaukti – lašinti akių lašus, plėsti vyzdį, stengiantis, kad į akį patektų daugiau šviesos ir vėliau nuspręsti. Tačiau progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta“, - perspėjo specialistas.

Tai, ar mažasis pacientas matys, priklauso ir nuo drumsties vietos, gylio, dydžio. Rezultatus lemia ir tėvų indėlis, kasdienis darbas su operuotu kūdikiu.

„Visos operacijos yra sudėtingos. Jei katarakta yra abiejose akyse, išoperavus akis, matymo prognozė yra geresnė, nei tada, kai drumstis yra vienoje akyje. Monokulinė katarakta reiškia, kad viena akis dirba, o kita tinginė, tad ir pažeidimas daug giliau. Po operacijos šios akies matymas niekada nebūna toks, kaip sveikosios akies. Neaišku, kiek toks vaikas matys – vieną, dvi eilutes, iš metro ar dviejų. Operacija – tik ilgo gydymo pradžia.

Kai suaugusiam žmogui išoperuoja kataraktą, matymas atsistato ir viskas grįžta į vėžes. Tuo metu operaciją atlikus mažam vaikui, kurio akis dar neišsivysčiusi, tam tikra yda lieka, tad bent keletą metų reikia kasdien su vaiku dirbti, reguliariai tikrinti regą“, - aiškino jis.

Daugeliu atveju kataraktos priežastis lieka nežinoma. Ji gali sietis su sisteminėmis, infekcinėmis ligomis, medžiagų apykaitos problemomis.