Simptomai atsirado praėjus kelioms dienoms po didžiojo batų matavimosi
Vilmai apsilankyti pas dermatologą teko, kai pradėjo labai niežėti vienos kojos tarpupirštį, atsirado paraudimas, net mažos puslytės, kurios nepraėjo apie mėnesį. Iš pradžių mergina į juos nekreipė dėmesio, tikėdamasi, kad jie praeis savaime, mat pažeidimas atrodė kaip nuospauda. Simptomams užsitęsus ji kreipėsi į gydytoją. Tyrimas parodė grybelinę infekciją.
„Deja, paskirti vaistai nepadėjo, situacija tik blogėjo. Tuomet ėjau pas kitą gydytoją, kuri skyrė kitus vaistus, jau ne nuo grybelio, o nuo alerginės reakcijos. Juos naudojant simptomai pagaliau ėmė nykti. Beje, tik tuomet sužinojau, kad pirmuoju tepalu gydžiausi neteisingai. Vaistais tepiau tik pažeistą vietą, o toks tepimas, pasirodo, neturi jokios naudos – tepti reikia kur kas didesnį plotą, beveik visą padą.
Kai buvo nustatyta diagnozė, labai mąsčiau, ką pastarąjį mėnesį veikiau, kur lankiausi. Nebuvau, nei baseine, nei pirtyje, nei kitose vietose, kuriose didesnė rizika apsikrėsti grybeliu. Tačiau vienoje batų parduotuvėje matavausi labai daug batų ir tris poras jų įsigijau. Paprastai batus matuojuosi su kojine, bet tąkart ji buvo įplyšusi. Nusipirkusi batus namuose bandžiau juos dėvėti ir be kojinės. Simptomai atsirado praėjus kelioms dienoms po apsilankymo batų parduotuvėje. Pojūčiai buvo pakankamai nemalonūs – nestiprus, bet erzinantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėdavo naktį ir trukdydavo miegoti“, - sakė pašnekovė.
Viena iš ligos stadijų – apgaulingas pasveikimas
Statistiniais duomenimis, grybeliu serga pakankamai daug žmonių – iki 6 proc. Jis gali vešėti kojų tarpupirščiuose, ant padų, nagų (tiek kojų, tiek rankų), taigi bet kur. Beje, kojų grybelis šiais laikais išgydomas nesunkiai – sukurta veiksmingų jį naikinančių preparatų. Tuo tarpu nagų grybelis – kita šios rūšies susirgimo atmaina – vis dar sudėtinga liga. Gydymas gali užtrukti net apie metus, paprastai tenka gerti vaistus, o kraštutiniu atveju – lupti nagus.
Dermatologai pripažįsta, kad panaikinus sovietmečiu buvusią tvarką, pagal kurią lankyti baseiną buvo įmanoma tik turint gydytojo pažymą, labai paprasta užsikrėsti grybeliu baseinuose ir pramogų parkuose. Juolab kad vis dar yra žmonių, kurie patys neatpažįsta sergantys grybeliu ir be jokios sąžinės graužaties savo ligą platina aplinkiniams. Nuo jų odos byrančios pleiskanos prilimpa prie kitų žmonių kojų ir juos užkrečia. Pasak medikų, tai civilizacijos pasekmė – ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai, ligų neišvengsi. Taigi grįžus iš vandens pramogų namo būtina gerai nusiplauti kojas ir jas pasitepti antigrybeliniu kremu, o pačiame baseine ar vandens parke vaikščioti tik su giminėmis šlepetėmis.
Grybelis – lėtinė liga. Šių grybelių sporos tūno ant odos, o esant tinkamoms sąlygoms sukelia odos infekcinę ligą. Todėl tam tikrais periodais jos požymiai gali būti visai nepastebimi, kitais periodais liga gali paūmėti – pavyzdžiui, kojai paprakaitavus sintetinėje avalynėje tarpupirščių odoje gali atsirasti uždegimas, įtrūkimai, žaizdelės. Vėliau jos savaime išnyksta, lieka tik odos pleiskanojimas tarpupirščiuose, ant padų ar kulnų – tarsi miltų būtų priberta į odos raukšleles, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Žmogus jaučiasi sveikas ir negalvoja, kad gali užkrėsti kitus. Tačiau ten, kur jis vaikšto basas, pleiskanos byra.
Įtarus grybelį būtina kreiptis į specialistą. Antraip žmogus save tik apgydys – užgesins gaisrą, bet visiškai ligos neišguis.
Užsikrėsti matuojantis batus – visai realu
Pasak dr. Juozo Vasiliausko, manoma, kad odos ar nagų grybelį („miegantį“ ar aktyvų) turi kas antras Lietuvos gyventojas. Grybeliu užsikrečiama kontaktuojant su juo sergančiais žmonėmis, apsiavus jų avalynę, liečiant jų daiktus, taip pat pirtyse, saunose, baseinuose, sporto salėse, masažo ir manikiūro kabinetuose, visuomeniniame transporte, paplūdimiuose ir kitose viešojo susibūrimo vietose. Nors šios infekcijos dažnai nėra pavojingos sveikatai, tačiau sukelia nemalonius pojūčius, alergijas, o laiku neatkreipus dėmesio gali išplisti po organizmą ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Fitoterapeuto teigimu, grybelines ligas gali provokuoti gausus prakaitavimas, antibiotikų ir kai kurių kitų vaistų vartojimas, prasta mityba, vitaminų trūkumas, patirta trauma ir kitos priežastys. Paprastai pažeista oda niežti, pleiskanoja, skilinėja, šlapiuoja gali atsirasti rusvų arba rausvų ryškių ribų dėmelių, pūlinių, žaizdų, pado oda gali sukietėti, išsausėti. Susirgus nagų grybeline infekcija, nago išvaizda pradeda keistis: prarandamas blizgesys, atsiranda balkšvai gelsvos spalvos dėmių, nagas storėja, trupa, gali skaudėti apsiavus.
Specialistas pataria neavėti svetimos avalynės ir įspėja, kad užsikrėsti galima net parduotuvėje matuojantis batus, jei prieš tas juos matavosi grybeliu sergantis žmogus. Mūvimos plonos kojinės nuo grybelio neapsaugo. Todėl kiekvieną kartą apsilankius vietose, kur yra tikimybė užsikrėsti grybeliu, odą ir nagus reikia gerai nuplauti. Prieš baseiną ir po jo kojas geriausiai išsipurkšti dezinfekuojamuoju skysčiu. Į svečius taip pat patartina neštis savo šlepetes.
Palankiausia terpė grybeliui tarpti – drėgnos, prakaituotos kojos, todėl kojines dažnai keisti reikia ne tik dėl aplinkiniams nemalonaus kvapo, bet ir dėl savo sveikatos. Ne veltui, grybelį danai žmonės parsiveža iš komandiruočių, ilgų kelionių, kuriose higienos laikomasi ne taip griežtai, kaip namuose. Taip pat jis išvešėja žmonėms, nuolat dėvintiems orui nepralaidžią sportinę avalynę. Pasak medikų, batai turėtų būti laisvi, nespausti pirštų, geriausiai – odiniai, kojinės – medvilninės. Negalima ilgam palikti sudrėkusių batų – juos būtina išdžiovinti. Juos laikyti reikia tokioje vietoje, kurioje gera oro cirkuliacija. Jokiu būdu negalima jų laikyti uždarame plastikiniame maišelyje, nes taip paskatinsite grybelio augimą.
Žmonės iš pradžių mano, kad persikaitino saulėje
Vasarą būtina atkreipti dėmesį į dar vieną grybelio atmainą – vadinamąjį pliažinį grybelį, kuris „gyvena“ paplūdimių smėlyje. Kaip DELFI pasakojo Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro dermatologas Jonas Lauraitis, ant odos atsiranda nedidelės apvalios baltos arba rusvos dėmelės. Paprastai išberia krūtinę, kaklą, liemenį, pažastų sritį. Iš pradžių atsiranda viena kita dėmelė, tačiau vėliau jos gali susijungti į delno dydžio plotą, o aplink dauginasi naujos dėmelės.
„Toks vaizdas žmogui, aišku, kelia didžiulį diskomfortą – žmogus atrodo kitaip nei kiti, jam gėda rodytis viešumoje. Žmogus dažnai mano, kad tiesiog nudegė saulėje ir nusilupo. Tiesa, grybelis nėra labai piktas ir, be estetinio vaizdo, nesukelia kitų nepatogumų. Baltos dėmelės atsiranda todėl, kad grybelio pažeistose vietose išsiskiria tam tikra rūgštis, kuri neleidžia daugintis pigmentą odai tiekiantiems melanocitams, todėl tos vietos taip ir lieka baltos. Jei oda negauna saulės, ilgainiui tos dėmelės dėl pleiskanojimo gali įgauti rusvą atspalvį. Užsikrėsti nuo sergančio šiuo grybeliu žmogaus nėra taip paprasta. Didžiausia rizika – antsvorį turintiems žmonėms, daug prakaituojantiems, taip pat turintiems nusilpusį imunitetą, sergantiems lėtinėmis ligomis. Nors kartais bendraujant su pacientu taip ir nepaaiškėja, kodėl grybelis prilipo būtent prie to žmogaus“, - pasakojo medikas.
Kaip ir visi grybeliai, paplūdimio grybelis mėgsta drėgnas vietas, būtent todėl didesnis pavojus neatsilaikyti prieš jį kyla prakaituojantiems žmonėms, taip pat atostogaujantiems drėgno ir šilto klimato juostose. Svarbi šios ligos profilaktikos priemonė – elementari higiena, t. y. dažnas prausimasis.
J. Lauraitis nesiūlo tapti perdėm atsargiems ir, bijant grybelio, nevaikščioti paplūdimyje basomis ar negulinėti ant bendrų gultų. Nors smėlyje iš tiesų gali būti grybelio sporų, sveikas, normalaus imuniteto, higienos besilaikantis žmogus nesusirgs. Kas kita – baseinuose ir pirtyse besidauginantis pėdų ir nagų grybelis, kuriuo sergantis žmogus aplinkoje palieka odos atplaišėlių, ir jei ant jų užlipa kitas žmogus, jos prilimpa, o vėliau, žmogui šluostantis, įtrinamos. Dėl šio grybelio rizikos medikas primygtinai pataria nesusigundyti ir svetimomis šlepetėmis ar batais.