Įspėja dėl itin aukštos UV spinduliuotės: ypač susirūpinti turėtų vilniečiai

Meteorologai trečiadienį ne tik daug kur Lietuvoje prognozuoja 30^oC, bet ir įspėja dėl aukštesnės nei įprasta ultravioletinės saulės spinduliuotės, ypač atsargiems reikėtų būti Vilniaus rajono gyventojams.

Klaipėdos rajone prognozuojama 5 UVI (vidutinis, apsauga reikalinga; vidurdienį (11-15 val.) geriau būti šešėlyje; dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru).

Vilniuje UVI didžiausias Lietuvoje – 7. Nors šis rodiklis jau traktuojamas kaip aukštas, apsisaugojimo priemonės tokios pačios, tik rizika kiek didesnė.

Visoje likusioje Lietuvoje – 6 UVI. Šis rodiklis taip pat traktuojamas kaip aukštas, apsisaugojimo priemonės tos pačios.

UVI spinduliuotei didėjant daugiau nei 7, rodikliai traktuojami kaip labai aukšti (8, 9, 10), kai UVI būna 11, rodiklis įvardijamas kaip ekstremalus. Jiems esant rekomenduojama ypatinga apsauga; vidurdienį geriau likti patalpoje; nebūti atviroje saulėje; dėvėti marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

UVI prognozę galite stebėti čia.

Kitomis dienomis oro temperatūra Lietuvoje žemės, todėl ir UVI bus mažesnis.

„Labai malonu būti saulėje, bet dažnai mes pamirštame, kad ji turi ūmų ir lėtinį, ilgalaikį poveikį odai. <...> Kuo žmogaus oda yra šviesesnė, tuo saulė, galima sakyti, yra žalingesnė, nes nuo odos spalvos priklauso, kiek odoje yra pigmento. <...> Lietuviai dažniausiai yra 2 arba 3 fototipo . Dalis yra 1 fototipo, kurie niekados neįdega, – sakė Lietuvos dermatolovenerologų prezidentė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. – Jei oda paraudonavo ar parudavo, ji ginasi. UV spinduliai yra pripažinti vieni stipriausių kancerogenų.“

Gydytoja dermatologė sako, kad į UVI turėtų ypač atsižvelgti šeimos, turinčios mažus vaikus, taip pat vyresnio amžiaus žmonės. Gydytoja akcentuoja, kad karštomis dienomis nemažai žmonių patiria ne saulės, o šilumos smūgis, kuris atsiranda dėl saulės aktyvumo. Šilumos smūgį žmonės patiria net nebūdami tiesioginiuose saulės spinduliuose.

„Saulė ne tik pavojinga dėl to, kad galite nudegti, bet ji pavojinga ir dėl saulės, šilumos smūgio“, – sakė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Kaip gaivintis?

Nors atsigaivinimas oro kondicionieriais – rizikingas sveikatai, Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė sako, kad šiuo metu nėra kitos išeities. Specialistė turi kelis patarimus, kaip gaivinantis nepadaryti sau žalos.

Naudojant šias atsivėsinimo priemones dažniausiai daromos dvi pagrindinės klaidos – kondicionierius ar ventiliatorius nukreipiamas tiesiai į žmogų; bei nustatoma per žema temperatūra.

„Kai taip karšta, o kas belieka? Rekomenduojama būti patalpose, kuriose įrengti ventiliatoriai bei kondicionieriai. Tiesiog jie turėtų būti nenukreipti tiesiai į žmogų. Ypač nereikėtų tiesiogiai ventiliatoriaus ar kondicionieriaus nukreipti į vaikus, kad jų neperpūstų ir nebūtų dar blogesnių pasekmių sveikatai“, – sako Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos skyriaus vedėja Daina Juršytė.

Sveikatos specialistė sako, kad žmonės, naudodami ventiliatorius ar kondicionierius, nustato per žemą temperatūrą. „Lauko temperatūra ir vidaus temperatūra neturėtų būti didesnio skirtumo kaip 6^oC“, – pataria D. Juršytė.

Kiek gerti vandens?

Antakalnio poliklinikos gydytoja rezidentė Ieva Gailiūtė pastebi, kad naujosios mitybos piramidės apačioje yra nurodytos 8 stiklinės vandens, tai vidutinis privalomas skysčių per parą suvartojimo kiekis.

„Į šį skysčių kiekį turėtume įskaičiuoti ir vandenį, kurį gauname su maistu. Žinoma, organizmui reikalingo vandens kiekis labai svyruoja priklausomai nuo mūsų amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros. Vaikai nuo 4 iki 8 metų turėtų suvartoti 1,1-1,3 litro vandens, 8-13 metų mergaitės turėtų suvartoti apie 1,5 litro, to paties amžiaus berniukai – apie 1,7 litro vandens per parą, – sako gydytoja rezidentė.

– 8 vandens stiklinių per dieną taisyklė galioja sveikiems suaugusiems žmonėms, nors ši taisyklė ir nėra pagrįsta moksliškai, tai labiau orientacinis organizmui reikalingo vandens kiekis. Svarbu suprasti, jog šis skysčių kiekis gali būti per didelis žmonėms, turintiems skydliaukės funkcijos sutrikimų, sergantiems inkstų, kepenų, širdies ligomis, vartojantiems vandenį organizme sulaikančius vaistus – nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, antidepresantus.“

I. Gailiūtė sako, kad daugumai žmonių nereikia sąmoningai galvoti apie organizmui reikalingą vandens kiekį, kadangi mechanizmai, veikiantys mūsų smegenyse, viską sutvarko labai efektyviai.

„Svarbiausia klausyti savo kūno ir neignoruoti kylančio troškulio pojūčio – šį signalą smegenys mums siunčia ne veltui, kadangi vanduo yra būtinas visiems gyviems organizmams, norintiems išgyventi. Kai organizmui trūksta vandens, mes iškart jaučiame troškulį, – sako Antakalnio poliklinikos gydytoja rezidentė.

– Nėra auksinės taisyklės, apibrėžiančios, kiek vandens turėtume išgerti. Organizmui reikalingo vandens kiekis yra individualus, todėl kilus dvejonėms, kiek vandens reikėtų suvartoti būtent Jums, svarbu pasitarti su savo šeimos gydytoju.“

Kiti Vilniaus Visuomenės sveikatos biuro patarimai karštą dieną:

• palaikykite vėsią namų aplinką:
• optimali kambario temperatūra dieną turėtų būti žemesnė nei 32 °C, o naktį – žemesnė nei 24°C.
• Atverkite namų langus vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra lauke yra nukritusi.
• Naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, nes tai sukuria papildomą šilumą.
• Dienos metu užleiskite užuolaidas ar žaliuzes ant langų – pro juos gali patekti šiluma.
• Stenkitės kuo daugiau būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai.
• Jei namuose turite oro kondicionavimo sistemą, uždarykite duris ir langus, taip sutaupysite elektros energiją bei išsaugosite vėsų orą namuose.
• Oro temperatūra patalpose neturėtų būti žemesnė nei 18°C.

Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje:

• venkite tiesioginių saulės spindulių dienos metu, kai šešėlis yra trumpesnis už jūsų ūgį – Lietuvoje pavojingiausias metas – nuo 11 iki 15 val.
• Apribokite fizinę veiklą lauke – svarbius darbus geriausiai atlikti vėsiausiu paros metu – tarp 4 ir 7 valandos ryto.
• Nepalikite vaikų ar augintinių vienų automobiliuose.
• Daugiausiai laiko, ypač naktį, praleiskite vėsiausiuose namų kambariuose.
• Dirbantiems karštyje būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Puikus būdas atsivėsinti – vėsus dušo vanduo. Alternatyva – vėsūs kompresai ant galvos, kojų bei rankų iki alkūnių pakišimas po vėsiu vandeniu.
• Karščiausiu dienos metu rekomenduojame likite namuose.

Palaikykite skysčių kiekį ir atkreipkite dėmesį į mitybą:

• reguliariai gerkite vandenį, venkite alkoholinių gėrimų, per didelio kiekio kofeino bei gėrimų su saldikliais, kurie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
• Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
• Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų.
• Rekomenduojama valgyti daugiau skystų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

Padėkite kitiems:

• suplanuokite laiką ir patikrinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia vieni.
• Vyresnio amžiaus ar sergantys žmonės, kurie gyvena vieni turėtų būti aplankyti kasdien.
• Mokykitės suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktiems žmonėms.

Pasijutote prastai. Ką daryti?
Jei karščio metu jaučiatės silpnas, nerimastingas, svaigsta ar skauda galva, troškina ir jaučiate raumenų spazmus – kaip įmanoma greičiau pasistenkite atsidurti vėsioje vietoje, atsigerkite vandens. Jei yra galimybė pamatuokite savo kūno temperatūrą ir informuokite šalia esančius asmenis apie savo negalavimą. Esant reikalui prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.