Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai. Labiausiai paplitusios – toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.
„Sergamumas pastarąja kaspinuočių platinama liga per pirmąjį praėjusių metų pusmetį išaugo beveik keturis kartus, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu. Iš viso ši liga per pirmą praėjusių metų pusmetį diagnozuota 26 pacientams, prieš metus per tą patį laikotarpį – 7 žmonėms“, – sakė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul-Zadvornaja.
Echinokokozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras primena, kad smulkūs, 1,3-7 mm ilgio kaspinuočiai skirtingų šeimininkų organizme pereina kelias vystymosi stadijas: kiaušinėlio, lervos ir suaugusio kaspinuočio.
Parazito vystymuisi reikalingi du šeimininkai. Tarpinio šeimininko organizme vystosi echinokoko lervos (arba cistos, primenančios pripildytą skysčio pūslę, kurios viduje randasi keli šimtai kaspinuočio galvučių (skoleksų), galutinio – suaugęs kaspinuotis.
Šunys, vilkai, šakalai, lapės echinokokoze užsikrečia suėsdami tarpinių šeimininkų organus su echinokokinėmis cistomis. Cistai suirus, keli šimtai kaspinuočio galvučių prisitvirtina prie žarnos sienelės, ir kaspinuotis pradeda augti. Galutinio šeimininko organizme echinokokai vystosi iki suaugusių kaspinuočių, kurie metus ir ilgiau gyvena gyvūnų plonosiose žarnose, iš kurių su išmatomis patenka į aplinką.
Ant žemės patekę nareliai gali nušliaužti 25 cm ilgio atkarpą, ant žolės ar dirvožemio palikdami daugybę kiaušinėlių. Viename narelyje gali būti nuo 200 iki 800 kaspinuočio kiaušinėlių. Lietaus vanduo kiaušinėlius gali nunešti į vandens telkinius, kur girdomi galvijai.
Priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės, kiaušinėliai gali išlikti gyvybingi nuo trijų dienų iki vienerių metų. Ant dirvožemio paviršiaus pavėsyje kiaušinėliai išgyvena iki mėnesio, ant žolės – iki pusantro. Tačiau jie neatsparūs tiesioginiams saulės spinduliams, išdžiūvimui.
Žmogus, kurio organizme vystosi echinokoko lerva (cista), yra netipinis tarpinis jos šeimininkas. Kiaušinėliams patekus į žarnyną, iš jų išsirita lerva (onkosfera), kuri per žarnos sienelę patenka į kraujotaką ir į kepenis. Per 3-6 savaites kepenyse išsivysto lerva (cista).
Per paskutinį dešimtmetį (2007-2016 m.) sergamumo echinokokoze Lietuvoje rodiklis padidėjo nuo 0,35 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 metais iki 0,9 atvejo 2016 metais.
Kaip atkreipė dėmesį augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas, dažniausiai naminių gyvūnų platinamomis ligomis užsikrečia ir serga 4-9 metų vaikai, nes jie neturi pakankamų higienos įgūdžių.
Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. „Tačiau, pavyzdžiui, echinokokozė dažniausiai nustatoma 65-74 metų ir vyresniems žmonėms, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti net 5-15 metų“, – atkreipė dėmesį V. Dovydauskas.
Pasak jo, pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai tingėjo rinkti savo augintinių išmatas.
Kaip rodo statistika, net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai įspėja, kad tai – ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis.
„Kalbant šiuo delikačiu klausimu, paprastai iš pradžių vertinama estetinė ir higienos problema: nešvari aplinka, suteršta avalynė. Tačiau jei šunų ir kačių savininkai nesutvarko savo augintinių vedžiojimo pasekmių, tai reiškia ir pavojų žmonių sveikatai, nes per gyvūnų išmatas galima užsikrėsti kirmėlėmis arba pirmuonimis“, – sakė V. Dovydauskas.
Kaip priminė augintinių centro „Pet City“ atstovas, parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai – šunys, katės, kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio ar daiktų, kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi.
Kaip pastebi V. Dovydauskas, daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų iš pažiūros atrodo visiškai sveiki.
Užsikrėtus šunų ar kačių platinamomis ligomis vaikai ar suaugusieji skundžiasi bendru silpnumu, neaukšta temperatūra, gali atsirasti sausas kosulys, apetito stoka. Tačiau gali išryškėti ir rimtų pažeidimų. Pavyzdžiui, toksoplazmozei būdingos padidėjusios kepenys, padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus.
Nesurinktos išmatos pavojingos visais metų laikais, bet ankstyvą pavasarį, kai prasideda pirmieji žemės darbai, kontaktas su jomis tampa intensyvesnis: nudengiami žiemą nuo šalčio saugoti augalai, pradedami tvarkyti prie namų esantys gėlynai. Be to, ilgėjant dienoms daugiau laiko lauke praleidžia ir vaikai, kurie paprastai turi glaudesnį kontaktą su užteršta aplinka.
„Dirbant žemės darbus visada dėvėkite pakankamai storas vienkartines pirštines, taip pat kuo mažiau lieskite veidą, taisykitės plaukus. Ne tik po darbų, bet visada grįžę į namus būtina kruopščiai ir švariai nusiplaukite ir dezinfekuoti rankas, prižiūrėkite, kad tą padarytų iš lauko grįžę vaikai“, – patarė „Pet City“ atstovas.
Apklausos duomenimis, užterštą aplinką dažniausiai pastebi namų šeimininkės ar motinystės atostogose esančios mamos bei pensininkai, kurie savo būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje praleidžia daugiausiai laiko.
„Daug dėmesio skirta šunų augintojų edukavimui, vienu metu už šunų vedžiojimą ne pagal taisykles aktyviai skirtos ir piniginės baudos. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. žmonių tebemato užterštą artimiausią aplinką, reiškia, jog tiek pačių gyvūnų augintojų sąmoningumu, tiek ir tinkamai vykdoma gyvūnų priežiūra bei kontrole visuomenei patikėti labai sunku. Savo ruožtu tai gali padidinti ne tik nesusipratimus, bet ir tikrus nesutarimus: prasideda gyvūnų baidymas, vijimas, užnuodyto maisto palikimas. Klinikoje jau ne kartą teko teikti skubią pagalbą pasipiktinusių kaimynų apnuodytiems keturkojams“, – įspėjo V. Dovydauskas.
Pasak jo, visuomenės tolerantiškumas bei palankumas gyvūnams labai priklauso nuo šunų augintojų sąmoningumo, pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Todėl kaskart vedant šunį pasivaikščioti, rekomenduojama turėti ne vieną maišelį: ne tik sau, tačiau ir jį užmiršusiam kito šuns savininkui.