Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti nuo liepos mėnesio. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šis skaičius nuo 267 atvejų išaugo iki 1377 atvejų per savaitę. Pastarasis susirgimų skaičius fiksuotas 33-iąją metų savaitę – rugpjūčio 12–18 dienomis.
Štai pirmadienį, rugsėjo 2 dieną, Lietuvoje nustatyti 596 nauji COVID-19 atvejai.
Tiesa, ir kitose Europos šalyse vasarą pastebėtas koronaviruso suaktyvėjimas. Pasak NVSC, šiuo metu šalyje vyrauja COVID-19 viruso omicron variantas ir jo subvariantai, vadinami FLiRT. Skelbiama, kad nėra duomenų, jog ši atmaina būtų pavojingesnė ar susijusi su sunkiau persergama infekcija.
16 mirčių per vasarą
Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 3 vasaros mėnesius Lietuvoje dėl COVID-19, kaip pagrindinės mirties priežasties, mirė 16 žmonių.
Pirmoji mirtis vasarą buvo birželio 3 dieną, antroji birželio 28 dieną. Dar 5 žmonės mirė liepą, o rugpjūtį – 9.
Daugiausiai mirusiųjų buvo vyresnio amžiaus.
Sezonine infekcija dar netapo
Neseniai apie koronavirusą „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.
Profesorė L. Jančorienė sakė, kad koronaviruso sergamumo bangos pakyla tada, kai virusas pakinta ir ima plisti.
„Tą informaciją jau vasaros pradžioje buvome gavę iš Amerikos kontinento, kadangi ten auga sergamumas ir aptinkama tos pačios viruso padermės omikron tam tikra nauja atmaina, pavadinta JN, ir dar keletas kitų giminingų porūšių.
Tą atmainą, atlikus sekvenavimo tyrimus, ir Lietuvoje pavasarį buvome nustatę kai kuriems sergantiesiems, kadangi sekvenuoja ne visus 100 proc. mėginius, bet tik pasirinktinai. Taigi jau ir tikėjomės, kad ta banga ateis.
Palyginti su praėjusia vasara, COVID-19 sergamumo banga šiemet atėjo kokiomis 3 savaitėmis anksčiau“, – pastebėjo profesorė L. Jančorienė.
Anot gydytojos, vadinti COVID-19 infekcijos visiškai sezonine kol kas negalima, nes nėra labai ryškaus sezoniškumo.
„Be abejo, šaltuoju metų laiku tikrai sergamumas išauga, bet jau žinome, kad dažnai paraleliai ir respiracinio sincitinio viruso (RSV) sergamumas išauga, ir to paties gripo – gali būti gripas A ar gripas B. Tarp jų taip pat yra ir COVID infekcija. Gal ji dabar jau taip neišsiskiria, kaip buvo pandemijos metu, tačiau kai tik pasklinda nauja atmina, tas sergamumas vis tiek pakyla. Tai, kad gali būti pakilimai vidurvasarį, įrodo, kad tai nėra pilnai sezoninė infekcija“, – paaiškino profesorė L. Jančorienė.
Nauja vakcina siūlytų skiepytis ne visiems
Kaip tik dėl mutacijos nuo rugsėjo pradžios atsiras jau nauja COVID-19 vakcina JN1.
„Ja siūloma skiepytis vieną kartą, ypatingai rizikos grupės asmenims, kuriems didesnė sunkios ligos rizika, kadangi virusas pakito“, – paaiškino profesorė L. Jančorienė.
Profesorė patarė, kada naujoji vakcina pasieks Lietuvos gydymo įstaigas, kreiptis į šeimos gydytoją dėl skiepijimo. Tiesa, anot medikės, nėra rekomendacijos naująja vakcina skiepytis visai visuomenei, kaip buvo tada, kol imunitetas nebuvo išvis susidūręs su virusu.
„Dabar rekomenduojama skiepytis žmonėms, kuriems yra didžiausia sunkios ligos rizika. Mes turime stacionare pacientų, kuriems reikia deguonies, kurie serga sunkiomis COVID sukeltomis pneumonijomis. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie turi išsiplėtusį vėžinį procesą, gauna chemoterapiją ir kurių labai nusilpęs imunitetas, taip pat tie, kurie serga sunkiomis cukrinio diabeto, bronchinės astmos ar kraujagyslių ligų formomis. Tie pacientai serga sunkiausiai ir jiems pagalbos reikia labiausiai“, – pastebėjo prof. L. Jančorienė.
Visą tekstą su profesore rasite čia.