Kad būtų aiškiau, palyginkime pastarųjų 3 metų sergamumą gripu. Gripo sergamumo rodiklis skaičiuojamas pagal tai, kiek sergančių asmenų atitenka 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tad štai tokiu pat metu 2019-aisiais gripu sirgo 67,5 asmenys, 2020 m. – atitinkamai 79,9. Na, o šiais metais šis rodiklis siekia vos 11,5.
Tad kur dingo gripas?
Užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas mato dvi pagrindines tokio žemo sergamumo priežastis: viena iš jų – galimos statistikos klaidos.
„Tai, kad žmonės daug mažiau lankosi pas gydytojus, visiems žinoma. Jei gripas neištiriamas, jis nepakliūna į statistiką. Ir apskritai, pasitikėti statistika, ypač dabar, ne visada galima. Visi, kurie patenka į gydymo į gydymo įstaigą dėl įtariamo COVID-19, turi būti ištiriami ir dėl gripo. Jie e.sveikatos sistemoje turėtų būti įrašyti. Tai klausimas, ar NVSC juos „sugaudo“, ar tokie atvejai yra analizuojami“, – sakė S. Čaplinskas.
Na, o antra – karantino priemonės. Pasak pašnekovo, jos padeda apsisaugoti ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo gripo, tuberkuliozės, o pavasarį nuo šienligės.
„Tai natūralu, kad kai taip uždarytas žmonių gyvenimas, kai žmonės tarpusavyje mažai kontaktuoja, o jei kontaktuoja, tai tik dėvėdami kaukes, gripo viruso plitimui irgi užkertamas kelias“, – sakė S. Čaplinskas.
Be to, koronavirusas plinta greičiau nei gripas. Kaip priminė pašnekovas, pirminė Uhano koronaviruso atmaina užkrečiama maždaug 8 kartus greičiau nei sezoninis gripas. Na, o britiškoji atmaina plinta nuo 50 iki 70 proc. greičiau už pirminę koronaviruso atmainą.
Kitais metais sergamumas gripu gali sprogti
Visgi, gripo virusas gamtoje yra ir tikrai niekur nedingo, net jei šiuo metu gali atrodyti kitaip. Netgi anaiptol – toks mažas sergamumas kitais metais gali pridaryti didelių problemų.
„Virusas niekur nedingo ir cirkuliuoja ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Tai reiškia, kad atėjus kitam šaltajam sezonui, gripas grįš. Dėl to, kad šiemet mažiau žmonių sirgo gripu, mažiau žmonių turės imunitetą kitiems metams. Todėl yra prognozuojama, kad 2022 metais galime sulaukti gripo sergamumo pakilimo. Jei atsiras pandeminė gripo atmaina, plitimas bus dar spartesnis“, – sakė S. Čaplinskas.
Tiesa, kasmet gripo atmaina yra vis nauja, tad ir vakcinuotis reikia kiekvieną sezoną. Tačiau net ir sirgus kita atmaina, ateinantį sezoną žmogus vis tiek turės šiokį tokį imunitetą ir naujajai atmainai, jei ji nebus pakitusi itin smarkiai. Užkrečiamųjų ligų specialistas šį reiškinį paaiškina plačiau.
„RNR viruso mutacijos yra įprastas reiškinys gamtoje. Mokslininkų nestebina, kad koronavirusas mutuoja. Natūralu, kad viruso tikslas yra vienas – kad jis kuo greičiau surastų šeimininko ląsteles, kur galėtų daugintis. Jei atsiranda atmainos, kurios sugeba tą padaryti greičiau, nesvarbu, ar tai būtų koronavirusas, ar gripas, ar adenovirusas – jis plis greičiau.
Koronaviruso atveju niekas neturi imuniteto prieš jį. Dabar jau aišku, kad yra dalinis imunitetas yra nuo kitų koronavirusų, kai sirgdavome peršalimo ligomis. Tačiau tokio imuniteto visgi neužtenka, kad apsaugotų nuo COVID-19. Gripo atveju iš esmės tas pats – jei žmogus užsikrečia tokia viruso atmaina, kokia sirgo anksčiau, gali būti, kad imunitetas suveiks ir jis nesusirgs. Bet jei įvyks reikšmingos gripo mutacijos, žmonės neturės imuniteto ir gripas plis smarkiau“, – sakė pašnekovas.
Pasaulyje taip jau yra nutikę, kai pasklido vadinamosios paukščių, kiaulių gripo pandemijos. Gripas buvo ne gyvūnų, tačiau juose mutavo – galiausiai atsirado tokios atmainos, prieš kurias žmonės neturėjo imuniteto.
„Kad tikrai bus didelė problema dėl gripo kitais metais – visiškai užtikrintai sakyti negalime. Bet didelė tikimybė, kad taip nutiks. Neišvengiamai su paukščiais iš pietų pusrutulio atvyks paukščiai, kurie gali pernešti virusą“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Kasmet Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) stengiasi iš anksto numatyti, kokia gripo atmaina cirkuliuos kitą sezoną. Pagal tai yra daroma sezoninio gripo vakcina, o gamyba užtrunka pusę metų. Visgi, jei per tą laiką atsitiktinai paplis pakitęs gripo virusas, gali būti taip, kad vakcina bus mažai efektyvi.
„Dėl to ir sakoma, kad gripo vakcinos efektyvumas, apsaugantis nuo sunkios ligos, gali siekti tik nuo 10 iki 60 proc. Tačiau bet kuriuo atveju, net jei vakcinos efektyvumas mažas, imunitetas prisimins tą susitikimą su virusu ir turės tam tikrą apsaugą ir nuo kitų atmainų. Dėl to kasmet reikia skiepytis nuo gripo, net jei vakcina yra mažiau efektyvi nei norima“, – paaiškino S. Čaplinskas.
Sezoninis gripas, pasak pašnekovo, iki koronaviruso Lietuvai buvo daugiausiai kainuojanti užkrečiama liga. Per paskutinius 10 metų dėl kryptingos švietėjiškos veiklos dvigubai išaugo žmonių, besiskiepijančių nuo sezoninio gripo, o tai, kaip teigia S. Čaplinskas, yra didelis pasiekimas.
Vis dėlto, dar yra daug neaiškumų ir nežinios, koks sergamumas gripu bus kitais metais. Jei visuomenė galvos, kad gripo nebėra ir nebereikia skiepytis, kitais metais jis smogs dar stipriau.
„Reikia stengtis užbėgti užkrečiamai ligai už akių, ją reikia stengtis numatyti, kurioje vietoje ji gali išplisti ir ką daryti, kad taip nenutiktų“, – perspėjo S. Čaplinskas.
Mažiau gripo atvejų gali būti ir dėl dominuojančio koronaviruso
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis taip pat išskiria 2 pagrindines priežastis, kodėl sergamumas gripu pasiekė neregėtas žemumas.
„Pirma, tai karantinas ir nedirbančios mokyklos, kadangi gripas dažniausiai plisdavo per mokyklas, nes jį dažnai parnešdavo vaikai iš mokyklų. Tada plisdavo šeimose, o iš šeimų – į darbovietes. Karantino reikalavimai, kaukių nešiojimas, atstumų laikymasis tą sumažino ir tai jaučiasi visoje Europoje, ne tik Lietuvoje“, – sakė profesorius.
Antra priežastis – virusinė interferencija. Tai virusų pasaulyje esantis procesas, kai stipresnis virusas išstumia silpnesnį.
„Jei yra du virusai, kurie pasirodo vienu metu, tai stipresnis nugali. Dabar stipresnis yra koronavirusas ir jis plinta, o silpnesnio viruso, šiuo atveju gripo, plitimas pristabdomas. Mano galva, dėl šių dviejų priežasčių taip ir susiklostė, kad sergančiųjų gripu turime vos kelis“, – kalbėjo prof. A. Laiškonis.
Profesorius taip pat pritaria nuogąstavimui, kad kitą sezoną galime turėti ne koronaviruso, bet gripo epidemiją: „Tai labai reali mintis“.
Be to, infektologo teigimu, nuo tokios problemos gali neapsaugoti nė skiepai, mat šiuo metu lietuviai į juos žiūri itin skeptiškai.
„Dabar dėl skiepų yra tikrai baisi problema – žmonės netiki skiepais nuo koronaviruso, nežinau, kiek tikės skiepais nuo gripo. Ir taip Lietuva buvo „uodegoje“ dėl skiepų nuo gripo. Kaip bus ateityje, prognozuoti neįmanoma, nes mūsų visuomenė yra labai nusistačiusi prieš kiekvieną skiepijimą. Dabar kai kur jau trūksta žmonių, kurie būtų skiepijami nuo koronaviruso pagal tam tikras grupes. O šita liga yra žymiai sunkesnė nei gripas, ir pasekmės sunkesnės. Prognozuoti, kas bus po kelių metų dėl gripo yra labai sudėtinga“, – sakė prof. A. Laiškonis.