Reikšmingiausias renginys chirurgams
Kartu su šiuo renginiu įvyko ir satelitinė tarptautinė konferencija – Europos paveldimo vėžio grupės (EHTG – European Hereditary Tumor Group) tarptautinė konferencija, pritraukusi taip pat nemažą skaičių klausytojų.
Pasak ilgamečio Lietuvos koloproktologų draugijos prezidento, Klaipėdos universiteto ligoninės Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovo – vieno iš šios konferencijos kviestinių lektorių – prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, tai, kad 18 kasmetinė Europos koloproktologų draugijos tarptautinė konferencija įvyko Vilniuje, Lietuvoje – išskirtinis reiškinys Lietuvos chirurgijai ir Lietuvos medicinai.
„Manau šio renginio mastą ir svarbą Lietuvos medicinai sunku palyginti su kokiu nors iki tol buvusiu renginiu. Mūsų šalies chirurgams – tai ypatinga galimybė per keletą dienų susipažinti su naujausiais tarptautiniais koloproktologijos laimėjimais, turėti galimybę bendrauti ir keistis patirtimi su pasauliniu šios specialybės elitu net neišvykstant iš savo šalies. Nenuostabu, kad renginyje dalyvavo didelis Lietuvos chirurgų būrys“, – sakė N. E. Samalavičius.
Profesoriaus teigimu, Lietuvos pasirinkimas nebuvo atsitiktinis.
„Pasirinkimą lėmė tai, kad bene pusė iš tuometinės Europos koloproktologų draugijos tarybos narių jau buvo lankęsi Lietuvoje gerai žinomose kasmetinėse tarptautinėse konferencijose, kurias organizuodavo Lietuvos koloproktologų draugija. Tad žinant mūsų šalies pasiekimus koloproktologijoje ir pažįstant Vilnių kaip unikalią Europos sostinę, buvo kone vienbalsiai balsuota už Vilnių.
Dėl pandemijos 2020 metų konferencija buvo virtuali, ir kontaktinę konferenciją mūsų sostinėje buvo nuspręsta surengti šiemet.
Tiek iki 2006 metų egzistavusiose abiejose Europos šios srities draugijose, tiek nuo 2006 metų vieningoje Europos koloproktologų draugijoje, Lietuvos chirurgai dalyvavo visuomet labai aktyviai.
Šiandien svarbiausią vaidmenį iš Lietuvos gydytojų šioje organizacijoje turi du mūsų šalies žinomi chirurgai – prof. Tomas Poškus (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros Klinikos) yra oficialus Lietuvos atstovas šioje Europinėje organizacijoje, ir doc. Audrius Dulskas (Nacionalinis vėžio institutas) – vieno iš kertinių mokslinių tyrimų komiteto itin aktyvus narys. Man taip pat buvo malonu padėti organizuoti ir skaityti paskaitas Europos paveldimo vėžio grupės (EHTG – European Hereditary Tumor Group) satelitinėje tarptautinėje konferencijoje, nes dar 1993 metais įsijungiau į tarptautinės „Leeds Castle Polyposis Group“ veiklą – šios organizacijos pirmtaką“, – kalbėjo N. E. Samalavičius.
Koloproktologijos vystymosi variklis Europoje
Europos koloproktologų draugija buvo įsteigta 2006 metais susijungus iki tol egzistavusioms dviems europinėms organizacijoms – Europos koloproktologų tarybai (ECCP – European Council of Coloproctology), įkurtos 1984 metais, ir Europos koloproktologų asociacijai (EACP – European Association of Coloproctology), įkurtos 1999 metais. Susijungus iki tol dviems konkuravusioms Europos organizacijoms, ši draugija ėmė ypač sparčiai vystytis, tapo esminiu koloproktologijos vystymosi varikliu Europoje, ypatingai stimuliuodama šios chirurgijos srites vystymąsi pasauliniu masteliu, profesinį tobulėjimą, mokslinius tyrimus, tarptautinį specialybinį ir tarpdisciplininį vystymąsi.
Draugija kasmet organizuoja nemažą skaičių regioninių konferencijų ir vebinarų, vykdo pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Siekdama sulyginti ne tik Europos Sąjungoje dirbančių šios chirurgijos specialybės gydytojų oficialų pripažinimą, bet ir jų žinių lygio įvertinimą.
Ši draugija nuo 2006 metų kasmet organizuoja Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS) koloproktologijos specialybės egzaminą, taip pat leidžia prestižinį mokslinį žurnalą „Colorectal Disease“. Ši organizacija šiuo metu vienija daugiau nei 2000 narių ir Europos ir kitų pasaulio šalių.
Lietuvos profesorius Vilniuje egazminavo gydytojus iš viso pasaulio
Viena iš sudedamųjų Europos koloproktologų metinės konferencijos dalių yra Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS) koloproktologijos specialybės egzaminas. Pirmą kartą šis egzaminas vyko Vilniaus universiteto Medicinos fakultete ir pirmą kartą tarp egzaminatorių buvo lietuvis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus.
Pasak N. E. Samalavičiaus, šis egzaminas – svarbus profesinių žinių ir įgūdžių įvertinimas. Jį sudaro kelios dalys: pirmiausia kandidatas raštu pateikia sukauptą chirurgo patirtį– suskaičiuojamos atliktos operacijos, laikas, kurio metu studijuojama chirurgija ir koloproktologija, darbo patirtis. Atrinkti tinkami kandidatai atvyksta laikyti egzamino.
Egzaminas susideda iš trijų dalių – pirmosios metu raštu atsakoma į klausimus, susijusius su dažniausių koloproktologijos ligų gydymu. Ši egzamino dalis užtrunka 1 valandą.
Kitą dieną vyksta egzaminas žodžiu: vienoje dalyje kandidatas klausinėjamas apie pateiktą mokslinę publikaciją ir vertinamas gebėjimas analizuoti mokslinę informaciją, kitoje pateikiama 10 klinikinių situacijų, kur patikrinamos žinios ir gebėjimai gydyti dažniausiai pasitaikančias storosios žarnos ir išangės ligas. Kiekvieną etapą vertina bent 2 skirtingi specialistai. Kiekvienas kandidatas įvertinamas iš viso 6 specialistų.
Ne visiems pasiseka – tradiciškai tik apie 80 procentų kandidatų išlaiko egzaminą. Šių metų egzamine dalyvavo ir 35–65 metų amžiaus chirurgai.
Šis egzaminas Vilniuje buvo didžiausias iki šiol kada nors buvęs: jame dalyvavo 40 kandidatų iš viso pasaulio: Argentinos, Meksikos, Turkijos ir kitų Azijos šalių bei visos Europos. Kandidatus egzaminavo 20 profesorių – didelę patirtį sukaupusių gydytojų iš didžiausių ir žinomiausių Europos koloproktologijos centrų. Visi patys yra išlaikę egzaminą ir negali būti egzaminatoriais anksčiau, negu 3 metai po sėkmingai išlaikyto egzamino. Egzaminas pripažįstamas kaip koloproktologijos specialybės pripažinimas keletoje valstybių, ir planuojama, kad šis pripažinimas plėsis.
Organizavo mokomuosius kursus
Kaip įprasta, viena iš konferencijos sudedamųjų dalių yra greta organizuojami mokymo kursai. Vienas jų – endoskopinių ultragarsinių tyrimų mokomieji kursai – šį kartą vyko Vilniaus Universiteto ligoninėje Santaros klinikose.
Europos koloproktologų draugijos tarptautinius mokomuosius kursus organizavo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikos Pilvo chirurgijos ir uorlogijos klinikos vadovas prof. Tomas Pošklus.
Daugiau nei 60 dalyvių klausė teorinių paskaitų bei dalyvavo praktiniuose mokymuose, kur demonstruoti sudėtingiausi ir naujausi endoskopinės ultragarsinės diagnostikos metodai ir prietaisai. Kursams vadovavo prof. Anders Mellgren, dirbantis Čikagoje (JAV), profesorius Giulio Santoro iš Italijos bei Santaros klinikų abdominalinės ir onkochirurgijos centro vadovas profesorius Tomas Poškus.
„Šis kursas, labai sėkmingai įvykęs mūsų ligoninėje, rodo, kad esame pasaulinio lygio gydymo, mokymo ir mokslo įstaiga, turinti reikiamas žinias ir įrangą sudėtingiausioms koloproktologijos problemoms spręsti“, – sako prof. T. Poškus.
Aktyviai įsjungė į mokslinę veiklą
Lietuvos Nacionalinio vėžio instituto docentas – Lietuvos chirurgas Audrius Dulskas ypač aktyviai įsitraukė į Europos koloproktologų draugijos mokslinę veiklą.
„Vykusioje konferencijoje ne tik dalyvavome klausydami pranešimų, bet teko moderuoti ir dvi sesijas, pristatyti kelis savo mokslinius darbus, kurie tikrai susilaukė kolegų klausimų ir susidomėjimo. Be to, buvau išrinktas į Tarptautinių klinikinių rekomendacijų sudarymo komitetą. Prieš tai net 5 metus buvau Klinikinių tyrimų komiteto narys. Šis komitetas vienija 15 aktyviausių klinikinių tyrimų specialistų iš visos Europos. Taip pat esu kohortinių tyrimų komiteto narys, kur pristačiau naujo klinikinio tyrimo protokolą“, – sakė doc. Audrius Dulskas.
Renginyje A. Dulskui ypatingą įspūdį padarė naujų technologijų panaudojimas chirurgijoje – dirbtinio intelekto pagalba prognozuojama pooperacinių komplikacijų rizika konkrečiam pacientui. „Be to, galima planuoti operacijos veiksmus dar iki pačios operacijos. Tai dar labiau pagerina pacientų priežiūrą ir operacijų rezultatus“, – komentavo doc. Audrius Dulskas.
Taip pat docentas paminėjo tarptautinį klinikinį tyrimą apie išmatų nelaikymą, kuriam vadovavo ir koordinavo beveik 1000 tyrėjų darbą. Šio tyrimo pirmieji rezultatai buvo pristatyti satelitiniame rėmėjo simpoziume. Klinikinių tyrimų komiteto susitikime buvo nuspręsta šį tyrimą tęsti platesniu tarptautiniu mastu (susisiekta su kolegomis iš Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Afrikos).
„Ypatingą įspūdį padarė naujų technologijų panaudojimas chirurgijoje – dirbtinio intelekto pagalba prognozuojama pooperacinių komplikacijų rizika konkrečiam pacientui. Be to, galima planuoti operacijos veiksmus dar iki pačios operacijos. Tai dar labiau pagerina pacientų priežiūrą ir operacijų rezultatu“, – komentavo doc. Audrius Dulskas.