Į medikus kreipiasi nemažai vaikų susilaukti negalinčių porų
„Greitai sueis 42 metai pirmajai, po dirbtinio apvaisinimo procedūros gimusiai moteriai. Šiai dienai tokių vaikų pasaulyje yra apie 8 mln. Kiek jų yra Lietuvoje – tiksliai negalime“, – spaudos konferencijos metu sakė Kauno Klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.
Šis duris atvėrė prieš metus, o jis pradėtas kurti jau priėmus dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Pirmasis kūdikis po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje gimė 1998 metais.
Prieš metus duris atvėręs Reprodukcinės medicinos centras jau sulaukė nemažai pacientų,
„Šiai dienai jau turime apie 400 porų, kurios turi vaisingumo problemų ir apie 120 šeimų, kurios kreipėsi dėl dirbtinio apvaisinimo“, – sakė E. Drejerienė.
Ne visi nėštumai baigiasi vaiko gimimu
Medikai minėjo, kad jauna pora, kuri vaiko negalėjo susilaukti natūraliu būdu, dėl nevaisingumo problemų buvo tiriama nuo 2017 metų, o priežastis taip ir nebuvo nustatyta.
„Ši procedūra kėlė tam tikrus medicininius iššūkius dėl labai mažo lytinių ląstelių skaičiaus“, – patikslino doc. E. Drejerienė.
Kalbėdami apie pirmąjį sėkmingą atvejį, kai dirbtinis apvaisinimas pasibaigė vaiko gimimu, medikai akcentavo, jog tai įvyksta toli gražu ne visais atvejais. Apie 70 procentų nutrūkusio nėštumo lemia genetinės vaisiaus problemų.
„Gimti lemta tik kas 3 ar 4. Moterys pastoja žymiai dažniau, nei jos galvoja, tik nėštumai nutrūksta labai anksti. Taikant dirbtinio apvaisinimo procedūras gimsta apie 25 – 30 proc. embrionų, tas pats vyksta ir gamtoje“, – sakė medikai.
Įstatymai leidžia ląstelių ir embrionų donorystę, tačiau tačiau jos dar nėra
Kol kas į Kauno klinikas kreipėsi tik Lietuvoje gyvenančios, natūraliu būdu vaikų susilaukti negalinčios poros. Medikai viliasi ateityje sulauksiantys ir užsieniečių. Tačiau pasinaudoti valstybės teikiamu kompensavimo mechanizmu gali tik susituokę mūsų šalies gyventojai.
„Valstybė kompensuoja du dirbtinio apvaisinimu ciklus, Lietuvoje gyvenantiems, susituokusiems žmonėms. Tai pat moters amžius turi būti iki 42 metų“, – sakė Kauno Klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė E. Drejerienė minėjo ir tai, jog šiuo metu yra susiklosčiusi gana keista situacija. Nors įstatymai leidžia ne tik lytinių ląstelių, bet ir embrionų donorystę, tačiau šis mechanizmas praktikoje dar neveikia, visuomenė tam nėra pasiruošusi.
Nors lytinių ląstelių, tiek vyriškų, tiek ir moteriškų yra leidžiama, įstatymai numato, kad ji turi būti anoniminė bei teikiama neatlyginama. Pasak E. Drejerienės, kol kas visuomenei dar reikia pareiti ta tikrą etapą, kol ji pradės veikti.