Dauguma visuomenės imunitetą turi
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, viena iš tyrimo komandos narių Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad mokslininkai labiausiai norėjo išsiaiškinti, koks yra visuomenės imunizacijos lygis.
„Tyrimą atlikome prieš metus, 2023 metų pavasarį. Tuo metu pandemija dar nebuvo oficialiai pasibaigusi, bet ribojimų jau nebebuvo. Buvo neaišku, kokia turėtų būti tolimesnė vakcinacijos strategija, kaip atrodys šaltasis sezonas. Dabar, jam praėjus, jau matome, kad nieko blogo nenutiko, bet tuo metu buvo visai neaišku“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Pasirodo, visuomenės imunizacijos lygis yra labai aukštas – iš 517 žmonių mažiau nei 1 proc. neturėjo imuniteto COVID-19 ligai.
„Po šito tyrimo, kai pamatėme jo rezultatus, pasidarė drąsiau laukti ir vasaros, ir rudens sezono, o primygtinio raginimo skiepytis nebėra, nes dauguma turi apsaugą“, – kalbėjo profesorė.
Be to, buvo pastebėta, kad persirgimo lygis taip pat yra didelis – pasak pašnekovės, net ¾ Lietuvos populiacijos persirgę, o iš jų didelė dalis žmonių taip pat ir pasiskiepiję.
„Pagal antikūnus matome, kad kai kurie yra persirgę, nors sakė, kad nejautė jokių simptomų. Tiek persirgimas, tiek vakcinacija sukuria visuomenės atsparumą. Žinoma, kiekvienam žmogui individualiai, nes virusas dar gali būti pavojingas, ypač vyresniems žmonėms. Bet čia kalbame apie kolektyvinį imunitetą, kuris reiškia, kad virusas tokios didelės grėsmės nebekelia, ypač, jei palyginsime su tuo, kas buvo pandemijos pradžioje, kai imuniteto niekas neturėjo“, – sakė prof. A. Žvirblienė.
Imunitetas išlieka ir po metų
Mokslininkė priduria, kad tyrimų duomenys rodo, jog persirgimas ir vakcinacija kartu, tai yra hibridinis imunitetas suteikia efektyviausią apsaugą. Pasak jos, didelė dalis visuomenės ir turi tokį imunitetą, jis stipresnis ir ilgiau trunkantis.
„Tyrimas vyko 2023 metų pavasarį, o vakcinos plačiai prieinamos buvo 2021 metų pradžioje, dalis tiriamųjų buvo vakcinuoti maždaug tokiu laiku. Kai prisidėjo ir persirgimas, ir kelios vakcinos dozės, labai sunku pasakyti, kiek būtų imunitetas išlikęs po vienos dozės. Faktas toks, kad visi vakcinuoti žmonės turėjo antikūnų, nors praėjęs laikotarpis po paskutinės vakcinos buvo įvairus, antikūnų lygis išsilaikė pakankamai ilgai. Net jei viruso atmaina jau kita, likę antikūnai jį vis tiek kažkiek sustabdo. Taigi, matėme, kad po daugiau nei metų antikūnai vis dar išlieka“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.