Ištyrė, kas turi daugiausia įtakos epidemijos plitimui

Sekmadienį popiet Vilniaus universiteto profesorius ir Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius savo soc. tinkle pasidalijo tyrimu, kurio metu mokslininkų nustatyta, jog oro temperatūra ir geografinė platuma epidemijos plitimui įtakos neturi, tačiau jos gali turėti santykinė oro drėgmė.

Kanados medicinos žurnalo (CMAJ) publikacijoje išskiriami kriterijai, pagal kuriuos buvo vertinamas epidemijos plitimas. Tarp jų, santykinė oro drėgmė, aukštis virš jūros lygio, gyventojų tankis ir kt.

V. Kasiulevičius cituodamas tyrimą rašė, kad epidemijos plitimui oro temperatūra ir geografinė platuma neturi įtakos, tačiau gali turėti santykinė oro drėgmė.

„Visuomenės sveikatos intervencijos labiausiai apsaugojo nuo epidemijos plitimo“, – darė išvadą jis.

Kaip teigta, tyrime nagrinėtos 144 vietovės, išskyrus Kiniją, Pietų Korėją, Iraną ir Italiją (mažiausiai 10 ligos atvejų vienoje). Viso – 375 609 COVID-19 atvejai.