Pirmieji treji metai – itin svarbūs
Gydytoja vaikų hematologė A. Mulevičienė tyrimui pasirinko kūdikius ir vaikus iki trejų metų, nes pirmieji treji vaiko metai tai yra paties intensyviausio augimo laikotarpis. Greitai augančiam organizmui reikia daug ir įvairių maisto medžiagų, taip pat šiuo laikotarpiu vystosi pažintinės, su centrine nervų sistema susijusios vaiko funkcijos: klausa, rega, kalbos suvokimas, kalbėjimas, rašoma pranešime spaudai.
Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas bus netinkamai ar nepakankamai maitinamas, kils pavojus, kad besiformuojančios pažintinės funkcijos bus pažeistos. Mokykloje tokie vaikai sunkiai sukaupia dėmesį, blogiau įsimena ir atlieka įvairias užduotis, galiausiai pasiekia prastesnių rezultatų.
Trūkstant geležies ypač nukenčia visos audinių, organų sistemos, nes šio mikroelemento yra daugelyje fermentų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų, ji dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose. Trūkstant geležies žalą patiria visas vaiko organizmas.
Anksti diagnozuoti – per maža
„Net ir labai anksti nustačius, kad hemoglobino kraujyje yra tik šiek tiek mažiau, jau reiškia, kad organizmas kurį laiką gyvena nepritekliaus sąlygomis“, – perspėja gydytoja.
Tyrėja kelia sau uždavinį išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia, kad Lietuvoje mitybinių mažakraujyčių daugėja, ir parengti rekomendacijas, kokių veiksmų imtis įvairiose sveikatos priežiūros grandyse, kad vaikai nesusirgtų ir nereikėtų kalbėti apie ankstyvąją diagnostiką.
Anksčiau buvo manoma, kad svarbiausia šią ligą anksti nustatyti ir pradėti gydyti, tačiau kitų šalių tyrimais įrodyta, kad neužtenka anksti diagnozuoti - reikia užkirsti kelią šiai ligai atsirasti ir vaikas augs taip, kaip jam duota gamtos, išnaudodamas visą savo potencialą.
Skanu, bet nevertinga
Anksčiau kūdikiai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daug dažniau buvo maitinami karvės pienu. Ir nors įprastai matydavome gražius vaikučius su apvaliais skruostukais, kurių svoris auga puikiai, vis dėlto dėl mažo hemoglobino kiekio kraujyje jie atrodydavo išblyškę. „Dabar pastebime tendenciją, kad vaikai gryno karvės pieno geria ne tiek daug, tačiau suvartoja daug saldžių karvės pieno gaminių: varškyčių, sūrelių, jogurtų. Vaikas pripranta valgyti šiuos skanius produktus ir atsisako mėsos, daržovių – taip nukenčia augančio organizmo mityba“, – teigia tyrėja.
Gydytoja ragina tėvus tais atvejais, kai vaikui nustatomas mažesnis hemoglobino kiekis kraujyje, nenumoti ranka ir nevertinti to tik kaip blogo kraujo tyrimo. Tai svarbus ženklas: toks rezultatas atspindi visą vaiko sveikatos būklę ir rodo, kad reikia keisti vaiko mitybą. Ji pastebi, kad neretai tokie vaikai imami gydyti geležies preparatais, tačiau efekto nėra, nes vaiko mityba ir toliau lieka netinkama.
Rimtas požiūris į rimtą dalyką
Šeimos gydytojai, stebėdami augantį kūdikį ir nustatę pirmuosius mažakraujystės požymius, turi koreguoti vaiko mitybą, prireikus skirti geležies preparatų ir kartoti kraujo tyrimą bei vertinti atsaką į gydymą. Pravartu pasikonsultuoti ir su gydytoju hematologu. Kaip pastebi tyrimą atliekanti gydytoja vaikų hematologė A. Mulevičienė, gana dažnai dėl infekcinės ligos pablogėjus kraujo rodikliams, pamirštama po dviejų, trijų savaičių vaikui pasveikus, pakartoti kraujo tyrimą ir įsitikinti, kad kraujo rodikliai, tarp jų ir hemoglobino kiekis, tikrai yra normalūs.