„Jauniausiam mano pacientui buvo vos metukai. Tėvams dermatologai liepia susitaikyti su tuo, kad ši liga nepagydoma ir vaikas nuo mažumės kankinsis tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau žinau, kad yra būdas padaryti taip, kad liga žmogų paliktų,“- sako studiją apie žvynelinės gydymą atlikusi specialistė.
Viena baisiausių žvynelinės pasekmių – psichologiniai sunkumai, kuriuos patiria žmogus. „Jau nekalbu apie elementarius buitinius nepatogumus, kai pleiskanas nuolat reikia siurbti.
Įsivaizduokite, kaip tie žmonės jaučiasi nuolat slėpdami ligos paveiktas kūno vietas. O kaip elgtis paplūdimyje ar karštą vasaros dieną? Deja, visuomenėje nemažai žmonių, nesuprantančių, kad ši liga neužkrečiama. Sergančiajam dažnai tenka gyventi vos ne atstumtojo gyvenimą ir nuolat kompleksuoti dėl savo išvaizdos,“ – sakė natūralios medicinos centro įkūrėja, gydytoja J. Tulčina.
Oda sausa, ją niežti, atsiranda kraujuojančios žaizdos.
„Ši liga – sisteminė. Ji pradeda žaloti sąnarius, kitus organus, pablogėja bendra savijauta, trūksta jėgų, sutrinka inkstų, kepenų veikla. Iš esmės žmogus pasmerkiamas kentėti visą gyvenimą,“ – sako gydytoja.
Jelena Tulčina pasakoja, kad dirbdama gydytoja suvokė, kad dėl šios ligos oda atlieka tik valomąją funkciją.
„Supratau, kad problema – vidinėje taršoje, atsiradusioje dėl to, kad žmonės vartoja jų imuninei sistemai netinkamą maistą. Šią savo prielaidą pagrindžiau studija, kurioje rinkau informaciją apie ligonius, sergančius tiek lengvomis, tiek itin sunkiomis žvynelinės formomis,“ – pasakoja J. Tulčina.
Studija patvirtino, kad organizmui nesuvirškinus netinkamo maisto, jis nukeliauja į storąjį žarnyną, kuriame nebevyksta virškinimo procesai, bet į kraują pasisavinamos medžiagos. Toksinais užterštas kraujas vėliau valosi per inkstus ir kepenis, o jiems nebesugebant atlikti darbo į pagalbą ateina oda. Imuninė sistema bando padėti nebesusidorojančiam organizmui, tačiau galiausiai pasimeta ir nustoja kontroliuoti ląstelių dauginimąsi. Tuomet žmogus suserga žvyneline.
Standartinis gydymas yra paremtas tepalais, vėliau tabletėmis, injekcijomis, hormoniniais preparatais. Gydytoja J. Tulčina sako, kad tai yra kelias į niekur, nes ligos simptomai tiesiog užmaskuojami, o problema – išlieka. Negana to, vaistai pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu, su kuriuo tenka dorotis pacientui. „Blogiausia, kad galiausiai ateina riba, kuomet vaistai nebeužslopina simptomų ir liga tiesiog sugrįžta“, - sako gydytoja, pridurdama, kad pacientas pagaliau gali kontroliuoti savo problemą tik pradėjęs sveikai maitintis.
Iš 3% pasaulio gyventojų, kenčiančių nuo žvynelinės, kasmet vis daugėja vaikų. „Mityba reikia rūpintis nuo mažens. Deja, bet pastaruoju metu vis daugiau vaikų negali pasidžiaugti sveiku maistu. Taip pat įtakos turi ir psichoemocinė būklė – kenčiama ir nuo baimių, nerimo bei streso,“ – pasakoja gydytoja.
„Esame tai, ką valgome“, prisiminkite tai ir tikiu, kad galėsite džiaugtis sveiku ir laimingu gyvenimu,“ – optimistiškai nuteikia natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje gydytoja J. Tulčina.