Įteisinti simptomai, kada gydytojas privalės vykti pas pacientą į namus

Nuo gegužės 1 d. įsigalios nauja vieninga šeimos medicinos paslaugų teikimo namuose tvarka. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu patvirtinta tvarka. Joje numatyta, kad esant tam tikriems simptomams, gydymo įstaigos, iki šiol savo viduje tvarkiusios taip, kaip joms patogiau, nebegalės atsisakyti nevykti pas sergantį pacientą į namus.

Naujoji tvarka įteisino gydytojų prievolę

Iki šiol galiojusioje tvarkoje buvo numatyta, kad gydymo įstaigų vadovai patys tvirtino paslaugų namuose teikimo kriterijus ir taisykles. Skirtingos taisyklės ir kriterijai lėmė tai, kad pacientai namuose susilaukdavo nevienodų šeimos medicinos paslaugų.

Naujoji tvarka numato, kad šeimos medicinos paslaugas namuose teikia šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai ir gydytojai chirurgai. Paslaugos teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienerių metų arba sunkų neįgalumą turintiems vaikams, asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialus nuolatinės slaugos poreikis. Šeimos medicinos paslaugos namuose taip pat bus teikiamos ūmiai sutrikus judėjimo funkcijai, karščiavimo metu atsiradus odos bėrimams, esant aukštesnei nei 38,5 C temperatūrai, ir kurios neveikia temperatūrą mažinantys vaistai.

Be to, prie tam tikros įstaigos, kuri yra toliau nuo gyvenamosios vietos, prisirašę pacientai gali skambintis ir kviestis gydytoją iš artimiausios poliklinikos, kad pagalbą gautų kuo skubiau. Taigi pacientams šeimos medicinos paslaugos namuose bus teikiamos nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Kada skambinti savo gydytojui, į artimiausią polikliniką arba greitajai pagalbai

Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Petrauskienė DELFI paaiškino, kad ministro noras buvo suvienodinti pacientų lankymo namuose tvarką. Esant tam tikroms indikacijoms įstaigos jau nebegalės pačios spręsti – vykti pas pacientą į namus ar ne. Mat kai kurios įstaigos buvo pasitvirtinusios tvarką, pagal kurią pacientas konsultuojasi su savo gydytoju, o šis sprendžia, ar būtina pas jį vykti į namus. Dabar konsultuotis taip pat galima, tačiau nurodytos tam tikros indikacijos, kurioms esant pas pacientą vykti būtina.

„Jei nurodyta temperatūra nesumažėja išgėrus vaistų, ji laikosi ar kyla toliau, užtenka vieno šio simptomo, kad gydytojas atvyktų į namus. Tačiau piktnaudžiauti taip pat nereikėtų. Labai dažnai išgėrus vaistų temperatūra vis dėlto nukrinta. Tai rodo, kad nėra tokio uždegiminio proceso, dėl kurio būtų pavojinga išjudėti iki gydytojo pačiam. Reikia suprasti, kad jei žmonės piktnaudžiaus apkraudami gydytoją papildomu krūviu, kiti pacientai, o ir jie patys, jo paslaugos taip pat lauks ilgiau.

Žinoma, galima pasiskambinti ir savo šeimos gydytojui ir jis patars, ką daryti. Kiek žinau iš praktikos, pacientai tikrai kontaktuoja su savo gydytojais. Naujovė ta, kad galima rinktis vizitui arba savo šeimos gydytoją, arba kviestis pagalbą iš artimiausios įstaigos. Tarkime, jūs gyvenate Naujoje Vilniuje, o esate prisirašę Šeškinės poliklinikoje, nes ten dirba jums patinkantis šeimos gydytojas. Tačiau jums ūmi liga, o jūsų šeimos gydytojas, pavyzdžiui, darbą baigia aštuntą valandą vakaro. Kad gautumėte pagalbą greičiau, vertėtų kreiptis į tą įstaigą, kuri yra arčiau namų“, - aiškino pašnekovė.

Pasak specialistės, rengiant šį teisės aktą buvo tariamasi su gydymo įstaigomis, kurios pritarė šiai tvarkai.

„Ruošdami tvarką, mes apklausėme įstaigas, aiškinomės, kokiomis sąlygomis jos teikia paslaugas. Kai kurios įstaigos, pavyzdžiui, vykdavo tik nuo 39 laipsnių temperatūros. Mūsų manymu, jei laikosi tokia temperatūra, jau reikėtų kviesti greitosios pagalbos medikus, kadangi tai būtinosios pagalbos indikacija. Arba jeigu yra stiprus vėmimas, viduriavimas ir tuo pat metu aukšta temperatūra, gali būti infekcinis susirgimas, todėl būtina kviesti greitąją pagalbą, kad atvykę medikai įvertintų, ar nereikia vykti į ligoninę. Mat kol atvyks šeimos gydytojas, gali būti prarastas svarbus laikas. Aišku, buvo kalbama ir apie pacientų piktnaudžiavimą. Iš įstaigų atstovų girdėjome, kad tokių atvejų būna. Tačiau nuo visų rizikų neįmanoma apsisaugoti. Tai paliekama žmonių sąmoningumui, juk pacientai turi ne tik teises, bet ir pareigas – klausyti gydytojo nurodymų, tinkamai elgtis“, - svarstė D. Petrauskienė.

Pirminiame projekte temperatūra buvo nurodyta be išlygų

Pasak Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktoriaus pavaduotojos valdymui Ingridos Savickienės, naujoji tvarka poliklinikoje didelio perversmo nepadarys, kadangi panaši pacientų lankymo namuose tvarka ir buvo.

„Iš pradžių projekte buvo nurodyta tik temperatūros riba, be papildomų sąlygų. Dėl to mums buvo labai neramu, kadangi medikų krūviai tuomet tikrai gerokai padidėtų. Tačiau atsiradus paaiškinimui, kad iš pradžių pacientas turėtų pamėginti temperatūrą sumažinti vaistais, tikimės, kad išvažiavimų labai nepadaugės. Jau ir dabar turime apie 22-25 vizitus į namus per dieną, taigi procesas vyksta. Žinoma, mes visada raginame žmogų, jei jis tik gali, atvykti į polikliniką, kadangi, vystantis medicinos pažangai, vietoje labai greitai galima atlikti kraujo tyrimus, rentgeną ir kitus instrumentinius tyrimus bei iškart priimti sprendimą. Namuose tokių sąlygų nėra“, - aiškino medikė.

Antakalnio poliklinikoje yra atskiras budintis gydytojas, kuris neturi savo apylinkės, o tik vaikšto pas pacientus. Taip nuspręsta todėl, kad apylinkės šioje įstaigoje – didelės, todėl jei šeimos gydytojo kartą per savaitę nebūtų darbe, susidarytų didžiulės eilės.

Paklausta, ar dažnai pacientai nepatenkinti, jeigu jų primygtinai prašoma atvykti pas gydytoją, I. Savickienė teigė, kad visada ieškoma kompromiso.

„Į vaikus, aišku, žiūrime liberaliau. Jų pas mus yra 18 tūkst., o suaugusiųjų – per 60 tūkst., tačiau iškvietimų vaikams ir suaugusiems būna tiek pat. Turime ir atskirą budintį gydytoją vaikams. Pas suaugusiuosius dažniau važiuojama, tiesą sakant, nes šiems sunku nusileisti iš penkto aukšto vaistų nusipirkti. Būna ir taip. Kad suaugęs žmogus kviestųsi gydytoją dėl aukštos temperatūros, praktiškai nebūna. Kiekvienas supranta, kad tikslinga pasidaryti kraujo tyrimą“, - sakė pašnekovė.