Rožinė, dar vadinama raudonaisiais spuogais (acne rosacea), Londone gyvenančiai 32-ejų metų moteriai buvo diagnozuota dar besimokant universitete. Tai lėtinė odos būklė, kuriai pasireiškus veido odą nusėja raudonos dėmės. Nepaisydama gydytojų verdikto, pati mergina iš pradžių buvo įsitikinusi, kad išbėrimų atsiranda tik po audringų vakarėlių, kurių studentiškais lakais mergina nevengė.
Deja, netrukus veidas ėmė „liepsnoti“ kasdien. Ilgainiui raudonio nebebuvo įmanoma užmaskuoti jokiomis kosmetinėmis priemonėmis.
Moteris visiškai prarado pasitikėjimą savimi, be to, jautėsi žeminama. Jai netgi teko išeiti iš darbo, sužinojus, kad viršininkas mano, jog ji rausta nuo kiekvieno jo žvilgsnio tiesiog todėl, kad yra iki ausų įsimylėjusi.
Iš esmės pakeitusi gyvenimo būdą, visiškai atsisakiusi glitimo turinčių produktų ir vengdama stresą keliančių situacijų ši grožio temomis rašanti tinklaraščio vedėja dabar puikiai kontroliuoja savo būklę ir išmoko tinkamai prižiūrėti odą.
„Raudonos dėmės dabar atsiranda tik porą kartų per mėnesį, todėl aš pagaliau visiškai patenkinta savo išvaizda, – sako L. Gillies. – Kadaise atrodžiau taip, tarsi į žandus būčiau įnirtingai traiškius pomidorus, be to, buvo visiškai neįmanoma numatyti, kada raudonos dėmės išmuš veidą.“
Moteris prisipažįsta, kad sužinojusi, jog rožinė neišgydoma, puolė į neviltį, nes nelemta būklė jau ne juokais nuodijo jos gyvenimą.
L. Gillies sako iš pradžių nežinojusi, ko griebtis, kaip prižiūrėti odą, o ji atrodė siaubingai: riebias sritis buvo nusėję pūlingi spuogai, be to, atsirado ir žvyneliais padengtos sausos odos plotų, kurie nuolat degdavo ryškiai raudona spalva.
Pirmą kartą nemalonius odos pokyčius L. Gillies pastebėjo dar besimokydama universitete. Tada manė, kad tai jos organizmo reakcija į netvarkingą gyvenimo būdą. Deja, apsilankiusi pas gydytoją mergina patyrė, kad serga rožine ir nėra jokios vilties ją išgydyti.
Ligos paūmėjimą skatino stresas, itin aukšta arba itin žema temperatūra, karšti gėrimai, karštas dušas, alkoholis, aštrūs prieskoniai ir energetiniai gėrimai.
„Žiema buvo siaubingiausias metas. Kai oro temperatūra nukrisdavo žemiau nulio, išėjus iš šiltos patalpos į lauką oda kaipmat ryškiai parausdavo“, – prisimena moteris.
Baigusi mokslus universitete L. Gillies gavo darbą finansų įmonėje.
Nesinaudoti kosmetinėmis priemonėmis tuo metu moteris jau nebegalėjo.
Tą rytą, kai turėjo vykti pokalbis dėl darbo, veidas tiesiog liepsnojo, oda buvo paburkusi, kankino niežulys. Šie nemalonūs pojūčiai labai trukdė susikaupti.
Blaškomas įkyrių minčių apie savo išvaizdą per visą susitikimą moteris jautėsi susikausčiusi.
Laimei, puikiai įvaldyti kosmetikos naudojimo įgūdžiai padėjo visiškai užmaskuoti bjaurias raudonas dėmes.
Kalbėdama apie tai, ką teko išgyventi dėl nelemtos būklės, L. Gillies prisimena neretai sulaukdavusi klausimų, ar nėra nusvilusi saulėje.
O štai buvusi kolegė finansų įmonėje pajuokavo, kad kalbėdamasi su vadovu L. Gillies išrausta todėl, kad yra jį įsimylėjusi.
„Daugelis žmonių suglumdavo, kai pasiteiravus, kas nutiko mano veidui, atsakydavau, kad tai neišgydoma liga, ir dar padėkodavau, kad nepraleido progos apie ją užsiminti“, – pasakoja L. Gillies.
Moteris desperatiškai ieškojo pagalbos. Galop kreipėsi į dar vieną gydytoją, pasiūliusį, kaip kovoti su stresu. Jis rekomendavo užsiimti meditacija, o susierzinimą pabandyti numalšinti pakišant riešus po šalto vandens srove.
L. Gillies taip pat pradėjo nuodugniai aiškintis, ar tikrai nėra jokių priemonių odos būklei pagerinti.
Ji suprato, kad būtina atsisakyti tam tikrų produktų ir pakeisti gyvenimą taip, kad organizmas patirtų kuo mažiau staigių reakcijų.
Dabar moteris rašo tinklaraštį ir su malonumu dalija patarimus tokios pat būklės ištiktiems žmonėms. Ji įsitikinusi, kad nemaloni liga neturi tapti pagrindine gyvenimo ašimi ir užgožti visų jo siūlomų malonumų.