Ministerijos apkaltinti neveiklumu niekas negalėtų – pastarąjį pusmetį buvo inicijuota nemažai veiksmų ir padaryta darbų, ką patvirtina didelis visuomenės dėmesys ir įsižiebusios diskusijos. Tačiau diskusijos – ne rodiklis, ypatingai jei norime orientuotis į pažangiausiai valdomas sveikatos sistemas.
Keturi SAM strateginiai tikslai ir pasiūlymai jiems
Ministerija viešai kalba apie nemažai sau keliamų tikslų: eilių gydymo įstaigose mažinimas, vaistų atpiginimas, priklausomybių ligų skaičiaus mažinimas, sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimų didinimas ir kita.
Panagrinėjus patvirtintus strateginius tikslus 2017-2019 metams, paveikslas dar labiau išsigrynina. Ypatingai įdomu ir svarbu panagrinėti strateginių tikslų rodiklius arba vertinimo kriterijus, kurie ir leis po dviejų metų įvertinti, ar politika buvo veiksminga.
Pirmas tikslas - organizuoti kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą. Šiam tikslui priklauso sveikatos sistemos valdymo ir asmens sveikatos priežiūros užtikrinimo kokybės programos. Pagrindinis nurodomas šio tikslo įvertinimo rodiklis – kūdikių mirtingumas 1000-iui gyvų gimusiųjų.
Čia neplanuojama pokyčių ir nuo 2016 iki 2019 m. kasmet numatomas 3,7 kūdikių rodiklis. Natūralu – esame pažangiausių šalių šioje srityje klube, todėl daugiau ko siekti nebėra. Tačiau kodėl nenurodoma daugiau veiklos vertinimo rodiklių? Juk kokybiška sveikatos priežiūra yra pagrindinė pacientų teisė ir geros sveikatos sistemos vadybos pagrindas. Šio tikslo vertinimo rodikliai turėtų būti išplečiami pagal atskirų grupių – pacientų, sveikatos priežiūros profesionalų (specialistų) ir vadovų (administratorių) – skirtingus požiūrius.
Antras tikslas – skatinti sveiką gyvenseną, saugoti ir stiprinti sveikatą, vykdyti ligų prevenciją. Šiam tikslui priskiriamos visuomenės sveikatos stiprinimo ir valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo programos. Šio tikslo įvertinimo rodiklis – ambicingesnis ir tikslesnis. Ministerija sau iškelia tokius tikslus iki 2019 metų: Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė padidės 1 metais iki 75,5 metų (palyginimui – Estijoje ji jau dabar yra 77,13, Suomijoje – 81,38); moterų sveiko gyvenimo trukmė padidės daugiau nei puse metų ir pasieks 62,6 m. trukmę; vyrų sveiko gyvenimo trukmė padidės 1,1 metais iki 58,6 m.; mirtingumas dėl išorinių priežasčių sumažės 5 tūkstančiais; bent 50% 20-64 m. amžiaus asmenų savo gyvenimo kokybę vertins labai gerai ar gerai; prevencijos ir visuomenės sveikatos priežiūros išlaidų dalis nuosekliai didės - nuo 1,87 tūkst. 2017 m. iki 1,90 tūkst. 2019 m; o patenkintų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybe dalis 2018 m. pasieks 60%.
Trečias tikslas – gerinti vaistų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti, kad šalyje būtų geros kokybės, veiksmingi vaistai. Šiam tikslui priskirta nacionalinės vaistų politikos programa. Tikslas – svarbus, tačiau suformuluotas taip, jog gali būti klaidingai interpretuojamas. Geros kokybės ir veiksmingi vaistai yra visi, kurie yra registruoti, nes prieš juos įregistruojant ir jiems pasiekiant rinką visi vaistai turi atitikti aukštus kokybės ir veiksmingumo standartus. Priešingu atveju vaistas tiesiog negalėtų būti registruojamas.
Neatsižvelgiant į tai, ir šio tikslo rodikliai – kuklūs, nenumatantys moderniausio gydymo, efektyviausių ir pažangiausių vaistų prieinamumo gerinimo Lietuvos pacientams, kuriems jie yra bene sunkiausiai prieinami visoje Europos Sąjungoje. Šio tikslo vertinimo rodikliai: planuojamas patento nesaugomų (generinių) vaistų vidutinės kompensuojamo recepto kainos mažėjimas ne mažiau nei 2% per metus; planuojamas generinių vaistų vartojimo didėjimas – jei 2017 m. generinių vaistų receptų skaičius siekė 53%, tai 2019 m. jis turi pasiekti 55%).
Teisybės dėlei reiktų pridurti ir pagirti Ministeriją, kad kovo mėnesį strateginis planas buvo papildytas daugiau planų dėl vaistų politikos: ir siekiu didinti PSD tarybos narių nepriklausomumą, ir vaistų politikos gairėmis, skatinančiomis racionalų vaistų vartojimą, kainų konkurenciją ir tolygų efektyvių vaistų prieinamumą, ir siekiu riboti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje, ir siekiu skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą (numatoma įgyvendinimo data – 2017 m. IV ketv.).
Ministerija įtraukė ir siekį toliau įgyvendinti nuoseklią vaistų politiką, kuri leis gerinti vaistų prieinamumą, mažinti generinių vaistų kainas, taupyti PSDF biudžeto lėšas ir kompensuoti naujus aukštos terapinės vertės vaistus. Maža, bet svarbi smulkmena: šie siekiai turėtų atsirasti ne prie darbų ir veiksmų skilties, kaip yra dabar, o prie trečiojo strateginio tikslo. Šie planai ir darbai turi būti tęstiniai.
Ketvirtas tikslas – užtikrinti nemokamą iš PSDF biudžeto kompensuojamą sveikatos priežiūrą. Jam priskiriama sveikatos draudimo sistemos plėtojimo programa. Čia nurodyti trys vertinimo kriterijai. Pirmas - sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerėjimas, mažinant vartojimo netolygumus – kasmet planuojamas 0,1 vnt. mažėjimas. Antras – PSDF biudžeto tvarumo užtikrinimas, kasmet iki 2019 metų planuojamas net 100% tvarumo užtikrinimas. Trečias – PSDF biudžeto pajamos lyginant su BVP to meto kainomis – 2016 metais planuojamas 4,2% dydis, o kitiems metams kriterijų nėra numatyta. Šį tikslą vėlgi vertėtų tikslinti, nes nemokama sveikatos priežiūra jau yra garantuojama Konstitucijos, todėl reiktų jį atnaujinti. Reikėtų apsvarstyti ir PSD mokesčio surinkimo klausimą bei tai, ar tie, kurie daugiausiai vartoja sveikatos paslaugų, neturėtų būti skatinami už paslaugas mokėti, nes šiandien dažna situacija, kai daugiausiai sveikatos paslaugomis besinaudojantys išvis nemoka nieko.
Einama tinkama linkme, bet reiktų daugiau strateginių požiūrio
Iškalbingas ir džiuginantis faktas yra tas, kad praėjus trims mėnesiams nuo LR SAM strateginio veiklos plano 2017-2019 m. paskelbimo, jau kovo mėnesį buvo patvirtinti nauji pokyčiai. Planas papildytas veiklos efektyvumo vertinimo kriterijais, teisėkūros iniciatyvomis. Tai rodo rimtą Sveikatos ministerijos požiūrį į strateginio planavimo dokumentus, nes pokyčiai buvo daromi ne vien ten, kur būtina pagal įstatymą. Tai – rimtas žingsnis atsakingo strateginio planavimo sveikatos sistemoje link.
Tačiau Lietuvos sveikatos sistemoje, o ir apskritai visoje politikoje vis dar trūksta ne tik nuoseklaus ir ambicingo strateginio planavimo, bet ir aktyvios politikos formuotojų veiklos stebėsenos. Lietuvos pacientai, sveikatos sistemos darbuotojai tik laimėtų, jei visos suinteresuotos grupės - pacientų platformos, sveikatos sistemos darbuotojų grupės, vaistų gamintojų, vaistininkų asociacijos ir kiti Ministerijos darbus vertintų nuosekliai, remdamiesi oficialiais strateginio planavimo dokumentais. Ir, be abejonės, jei kalbėtųsi tarpusavyje dažniau.