Jeigu jos oda lieka nepridengta, ją nuolat lydi žmonių žvilgsniai, rašo dailymail.co.uk.
Mokykloje mergaitė buvo pravardžiuojama „karve“, „dalmatinu“, „vaiduoklio veidu“ ir „nudegimo auka“, o vaikinai netgi sakydavo, kad dėl tokios odos negali pakviesti jos į pasimatymą.
Mergina prarado pasitikėjimą savimi ir pradėjo vengti tokių sueigų kaip vakarėliai prie baseino, kur reikia vilkėti bikinį.
Tačiau susipažinusi su kita baltme sergančia mergina, kuri papasakojo jai apie palaikymo grupes, T. Posteraro liovėsi slėpusi savo odą.
24 metų mergina ant dilbio netgi išsitatuiravo žodžius „Tai vadinama baltme“, kad jie taptų atsakymu į ją spoksantiems žmonėms.
„Norėjau, kad žmonės žinotų, kas tai yra, ir nesivadovautų stereotipais. Nusprendžiau pasidaryti tatuiruotę, kuri atsakytų į jų klausimus“, - sakė ji.
„Dabar jie žino, kad aš nesu apdegusi, kad tokia mano būklė turi pavadinimą“.
Floridoje užaugusi ir dabar Brukline gyvenanti T. Posteraro pirmuosius baltus lopinėlius pastebėjo būdama septynių metų.
„Parodžiau juos savo tėvams, bet jie pagalvojo, kad tai randai ar kažkas panašaus. Su laiku tokios dėmės atsirado ant mano riešo ir kelių. Nežinojome, kas tai yra. Dermatologas skyrė kažkokį tepaliuką, bet jis niekuo nepadėjo“, - pasakojo ji.
Tuomet, kai mergaitei buvo 11 metų, vienoje parduotuvėje prie jos ir mamos priėjęs vienas vyras pasakė, kad tai yra baltmė.
„Tą kartą jau žinojau, kaip vadinasi ši liga, bet vis dar neturėjau apie ją pakankamai informacijos. Kai žmonės pradėdavo spoksoti ir laidyti bjaurius komentarus, negalėdavau jiems atsikirsti, nes nesupratau savo būklės“, - teigė ji.
Tik sulaukusi 14 metų ir pradėjusi naudotis kompiuteriu, T. Posteraro susirado daugiau informacijos apie baltmę ir sužinojo, kad ji nėra vienintelis pasaulyje žmogus, sergantis šia liga.
Tuo metu baltos dėmės jau buvo apėmę jos kelius, pėdas, alkūnes ir riešus.
Sergant baltme, baltos dėmės ant odos atsiranda dėl melanino stokos. Oda gamina šią cheminę medžiagą, kad apsaugotų odą nuo nudegimo saulėje. Melaninas taip pat suteikia spalvą odai, akims ir plaukams.
Kai kuriems pacientams, kaip ir T. Posteraro, baltos dėmės gali išsidėstyti simetriškai abiejose kūno pusėse.
„Dėmės buvo ne tik ant rankų ir kojų. Netrukus jos atsirado ir ant veido. Tuomet dar nežinojau, kaip naudoti kosmetiką“, - pasakojo mergina.
Galiausiai ji pradėjo tepti veidą tamsia kremine pudra.
„Išbandžiau viską, kad paslėpčiau baltas dėmes. Naudojau tamsius įdegio kremus ir pirkdavau pramoninius makiažo pagrindus, kurie naudojami randams užmaskuoti“.
„Beveik visą laiką dengdavau savo kojas ir rankas, netgi tvyrant karščiams, ir vengdavau maudynių baseinuose, kad nereikėtų vilkėti bikinio“, - sakė ji.
Jos mąstymas pradėjo keistis, kai per televiziją pamatė laidos „America's Next Top Model 2014“ dalyvę Winnie Harlow, kuri taip pat sirgo baltme ir neslėpė savo odos.
Tačiau labiausiai ją įkvėpė viena mergina, kurią ji sutiko šių metų gegužę parduotuvėje „Ikea“.
Tai buvo pirmas kartas, kai ji realybėje išvydo šia liga sergantį žmogų.
„Buvau taip sujaudinta, kad nuėjau tiesiai prie jos ir prisipažinau, kad taip pat sergu baltme“, - sakė T. Posteraro.
„Ji papasakojo man apie įvairias paramos grupes ir „Facebook“ bendruomenes, apie kurias nieko nenutuokiau. Man tai suteikė didžiulį įkvėpimą“.
„Po šio susitikimo pradėjau galvoti, kodėl turiu slėpti tai, kuo esu? Tai vargina“.
„Dabar naudoju tik šiek tiek kosmetikos, o likusio kūno visai nebeslepiu. Mūviu šortus ir nesuku galvos dėl aplinkinių nuomonės“, - teigė mergina.
Prieš kelias savaites ant rankos ji išsitatuiravo užrašą „Tai vadinama baltme“.
„Man buvo atsibodę žmonių žvilgsniai. Norėjau, kad jie tiesiog prieitų ir paklaustų, kas tai yra“, - prisipažino ji.
„Ši tatuiruotė suteikia laisvės. Man ji padeda atlaikyti žvilgsnius“, - pažymėjo ji.
Nors daug metų vaikinai dėl odos ją atstumdavo, T. Posteraro rugsėjo mėnesį ištekės už 29 metų policininko Jonathano Granto.
„Jonathano niekada netrikdydavo mano liga. Prisimenu, kaip prieš dvejus metus per trečią pasimatymą pranešiau jam, kad sergu baltme, o jis tiesiog atsakė: „Kodėl man tai sakai? Man tai nerūpi“, - džiaugėsi ji.
Didžiojoje Britanijoje baltme suserga maždaug vienas žmogus iš šimto. Kas sukelia melanino stoką, nežinoma, bet manoma, kad tai gali būti susiję su imuninės sistemos problemomis ir nervų galūnėlėmis odoje.
Tikimybę susirgti baltme taip pat didina šios ligos atvejai šeimos istorijoje ir tokios autoimuninės problemos kaip pernelyg aktyvi skydliaukė.
Šia liga nuo kontakto su sergančiu asmeniu neapsikrečiama.