Šiam valgiui japonų ilgaamžiai gali būti dėkingi už tai, kad rečiau nei vakariečiai kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jo garbei aptikta veiklioji medžiaga (fermentas) net gavo natokinazės pavadinimą, pastaruoju metu ji išpopuliarėjo ne tik Japonijoje, Kinijoje, Korėjoje, bet ir Europoje, Kanadoje, taip pat JAV kaip ypatingas fermentas kraujotakai gerinti įvairaus amžiaus žmonėms, rašoma pranešime spaudai.
Kuo naudinga?
Kuo gali būti naudinga natokinazė ir kodėl šios unikalios veikliosios medžiagos klinikiniams tyrimams pastaruoju metu išleidžiama vis daugiau pinigų? Natokinazės atradėjas – japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi, atlikęs 1980 metais eksperimentus Čikagos universitete, JAV. Ieškodamas kraujo krešulius trombus tirpdančių savybių, jis tyrė šimtus natūralių maisto produktų. Kartą uždėjęs natto ant dirbtinio trombo ir palikęs jį temperatūroje, prilygstančiai sveiko žmogaus kūno temperatūrai, mokslininkas pastebėjo, kad trombas sumažėjo, o po 18 valandų išnyko. Atlikus dar daugiau klinikinių studijų, mokslininkų laukė nauji atradimai, jiems pavyko įrodyti, kad išskirtinė japoniško patiekalo savybė – tai žmogaus sveikatai būtini biologiniai junginiai, kurių vertingiausias – fermentas natokinazė.
Teigiamas natokinazės poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti išreikštas net ekonominiais ir sociologiniais duomenimis. Statistika rodo, kad japonės gyvena ilgiausiai (2015 m. duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė sudaro 86,8 m.), o japonai užima šeštą vietą (80,5 m.). Japonijos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo vainikinių arterijų ligų rodikliai – vieni mažiausių pasaulyje. Japonų mokslininkas Ueshima paskelbė, kad nedidelis mirštamumas nuo vainikinių arterijų ligų greičiausiai susijęs su mažesne cholesterolio koncentracija kraujyje vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių grupėse, palyginti su Vakarų šalių gyventojais, ir mažesniu arteriniu kraujo spaudimu.
Ieškoti naujų kraujo krešulius tirpinančių medžiagų – šis iššūkis paskatino mokslininkus įvairiose pasaulio šalyse atlikti daugybę eksperimentinių ir klinikinių tyrimų. Jų rezultatai – tai mokslo pagrįstos išvados, įrodančios sveikatai naudingas natokinazės savybes. Natokinazė turi ilgą vartojimo istoriją Azijoje, JAV ir Europoje. Taikant šiuolaikines technologijas nustatyta, kad sojų patiekale esanti natokinazė veikia trombus, slopina kraujo kūnelių trombocitų ir eritrocitų sulipimą, mažina kraujo klampumą, pasižymi teigiamu poveikiu širdies ir periferinėms kraujagyslėms, mažina kraujospūdį, gerina kapiliarų praeinamumą. Tai optimistinės išvados, gautos apibendrinus 17 klinikinių studijų, vykusių visame pasaulyje. Nustatyta, kad skiriant natokinazę nereikalinga laboratorinė kontrolė, nes tai saugus maisto papildas, praturtinantis mitybą, o galimybė standartizuoti natokinazę pagal fibriną padeda kontroliuoti jos dozavimą.
Vien JAV, Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Europoje yra registruota daugiau nei 20 patentų, liudijančių natokinazės efektyvumą. Įvairiose mokslinėse studijose (randomizuotose, dvigubai aklose ir standartizuotose) sukaupta neginčijamų įrodymų apie tai, kad natokinazė turi daugiau privalumų nei kitos natūralios medžiagos, yra aptartas natokinazės taikymas klinikinėje praktikoje, šios veikliosios medžiagos dozavimas, sąveika ir deriniai su kitais vaistais, maisto produktais bei galimos komplikacijos.
Vertinga ne tik azijiečiams
2012–2013 metais JAV buvo paskelbtos dar vieno svarbaus klinikinio tyrimo išvados. Jame dalyvavo vakarietiškojo gyvenimo stiliaus ir dietos besilaikantys žmonėmis, kurie iki tol nėra vartoję natokinazės. Buvo įrodyta, kad natokinazės vartojimas Šiaurės Amerikos gyventojų, sergančių arterine hipertenzija, populiacijoje yra susijęs su reikšmingu arterinio kraujospūdžio sumažėjimu. Tai patvirtinto prielaidą, kad natokinazė yra veiksminga ne tik Azijos, bet ir Vakarų pasaulio gyventojams.
Pastaruoju metu JAV yra atliekami II fazės klinikiniai tyrimai, kurių tikslas nustatyti natokinazės veiksmingumą aterotrombozės prevencijai, tyrimo išvados bus paskelbtos 2019 metais. 2017-aisiais išleistoje Europos kardiologo Plamen Petrovski knygoje natokinazė minima kaip galima papildoma priemonė tromboembolinių komplikacijų profilaktikai pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu.
Lietuvoje neseniai taip pat buvo atliktas klinikinis tyrimas, kuriame buvo vertinamas natokinazės vartojimo poveikis fibrinolizės sistemai ir kraujo lipidų koncentracijai. Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologijos klinikoje, jame dalyvavę išemine širdies liga sergantys ligoniai šešis mėnesius vartojo maisto papildą, kurio vienoje kapsulėje yra 3 tūkstančiai fibrino vienetų (arba 100 mg natokinazės) ir 6 mg antioksidanto hidroksitirozolio, gaunamo iš alyvuogių.
Užsienio šalių patirtis mažinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir vartojant preparatus, kurių poveikis pagrįstas moksliškai, yra svarbi ir Lietuvai. Atlikę tyrimus mokslininkai įrodė, kad iš sojų pagamintas patiekalas turi daug naudingų savybių, nes jame esanti medžiaga natokinazė neleidžia susidaryti trombams ir venose ir arterijose, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą ir visa tai atlieka saugiai, natūraliu būdu.
Pakaitalo Lietuvoje neturi
Natokinazę rekomenduojama vartoti pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ir ypač trombozės veiksnių. Tai gali būti paveldėjimas sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjęs kraujo riebalų ir gliukozės kiekis kraujyje, aukštas kraujospūdis, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas (ypač rūkančioms ir turinčioms antsvorio moterims), nutukimas, tabako vartojimas. Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriamas mažas fizinis aktyvumas, neracionali mityba. Šiems rizikos veiksniams vystytis turi įtakos ir šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatybės kaip sėdimas ar ilgai stovimas darbas, lėtinis nuovargis, nervinė įtampa, prasta psichologinė savijauta, stresas, išsekimas, nemokėjimas atsipalaiduoti.
Medikai pataria natokinazę vartoti ir dėl tokių rizikos veiksnių kaip širdies nepakankamumas, miokardo infarktas ar insultas, aterosklerozė, periferinių arterijų ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ligos. Ypač susirūpinti kraujagyslių sveikata turėtų žmonės, kuriuos vargina įvairios venų patalogijos, pavyzdžiui, jei vakare tinsta čiurnos ir blauzdos, jaučiamas kojų dilgčiojimas, kamuoja mėšlungis, jei nustatyta venų varikozė, tromboflebitas, nes dėl šių priežasčių didėja kraujo krešulių trombų rizika, o tai rimtas pavojus gyvybei. Natokinazė ypač tinka tais atvejais, kai kitos nukreiptos prieš trombus ir „tirštą“ kraują priemonės negali būti vartojamos arba nepasižymi veiksmingumu dėl įvairių medicininių priežasčių.
Vertingas japonų valgis natto neturi pakaitalo Lietuvos gyventojų mityboje. Dėl šios priežasties naudinga vartoti unikalų junginį iš fermentuotų sojų – natokinazę, ardantį krešulius ir neleidžianti jiems susidaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad natokinazė būtų standartizuota pagal fibrino vienetus. Ypač svarbu, kad šis vertingas kraujotakai fermentas būtų vartojamas kartu su antioksidantais. Kovodami su laisvaisiais radikalais, antioksidantai pasižymi priešuždegiminiu poveikiu kraujagyslėse. Vienas iš vertingiausių antioksidantų yra hidroksitirozolis, kuris išgaunamas iš alyvuogių vaisių ekstrakto, jo poveikis dešimt kartų stipresnis nei žaliosios arbatos.
Gydytoja Regina Žukauskienė priminė, kad Lietuvoje jaunėja širdies ir kraujagyslių ligos. „Kadangi kraujagyslių amžius nebūtinai sutampa su žmogaus biologiniu amžiumi, būtina pradėti rūpintis kraujotaka dar nesulaukus penkiasdešimties.“ Gydytoja atkreipia dėmesį, į fermentų reikšmę žmogaus sveikatai: „mūsų organizme yra tūkstančiai aktyviųjų fermentų, kurie paspartina chemines reakcijas pvz. virškinimo ar kraujo krešėjimo procesuose. Šių fermentų aktyvumas su amžiumi ir dėl kitų veiksnių mažėja, o kartu silpnėja ir organizmo gebėjimas sklandžiai atlikti savo funkcijas, pavyzdžiui, kraujotakos sistemoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad kraujas tiesiog ima labiau krešėti“. Nors papildomai fermentų gauname valgydami, tačiau dažnai jų nepakanka net maitinantis “gyvu”- neapdorotu maistu.
„Mane liūdina tai, kad mūsų maisto produktuose vis mažiau naudingų medžiagų, netgi užauginamos daržovės ir vaisiai gali prarasti savo maistingumą dėl prastų saugojimo sąlygų, nokinimo būdo, šaldymo ir sandėliavimo ypatybių“, – teigė gydytoja R. Žukauskienė. Dėl ženkliai sumažėjusio maisto produktų maistingumo sutrinka ir kraujotaka. Anot gydytojos, tikslinga papildyti mitybą natokinazės fermento ir hidroksitirozolio deriniu tiems, kurie turi riziką sirgti kraujotakos ligomis. „Įvertinus rizikos veiksnius praktiškai kas antras lietuvis virš 40 turi riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, - teigia gydytoja.
Dvi žmonių, grupėms, kuriems naudingiausia
Vilniaus universiteto Santaros klinikų kardiologė Milda Kovaitė išskyrė dvi žmonių grupes, kurioms patartų vartoti natokinazę. „Pirmai grupei priklauso asmenys, kuriems natokinazė yra svarbi kaip profilaktikos priemonė, tai – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių turintys pacientai. Rekomenduočiau arterine hipertenzija sergantiems žmonėms kaip papildomą priemonę kartu su įprastais medikamentais, taip pat asmenims, turintiems padidėjusią cholesterolio, gliukozės koncentraciją kraujyje ar jau sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, nutukusiems, rūkantiems ar fiziškai neaktyviems“, – pasakojo gydytoja M. Kovaitė.
Jei giminėje yra asmenų, susirgusių anksti širdies ir kraujagyslių ligomis (vyrai susirgę iki 55-erių, moterys – iki 65-erių), tokiems žmonėms taip pat praverstų natokinazė. Šis fermentas kraujotakai naudingas ir kaip venų trombozės prevencijos priemonė, ypač jei žmonės kenčia nuo venų varikozės ar turi riziką paveldėti venų trombozę, dirba ilgai sėdimą ar stovimą darbą.
„Dar viena grupė, kuriai natokinazė būtų kaip papildoma priemonė kartu su standartiniu gydymu (ne vietoj jo), – tai žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (koronarine širdies liga, insultu)“, – teigė gydytoja M.Kovaitė. Natokinazė padeda išvengti trombų ir gerina kraujotaką. Šis fermentas tinka tiek senyvo amžiaus, tiek jauniems asmenims.
Žmogaus kraujotaką sudaro kraujagyslių tinklas, kurių bendras ilgis siekia 100.000 km. Kraujagyslių sistemos dėka, organai yra aprūpinami deguonimi, maistinėmis medžiagomis ir gali sklandžiai funkcionuoti. 2016 metais Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse pabrėžiama, kad visiems pacientams gydytojai turi vertinti šių ligų riziką. Net jei žmogus neturi jokių nusiskundimų, bet priskiriamas padidėjusios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, gydytojai turi patarti jam keisti gyvenseną, mitybos įpročius, taikyti papildomas priemones, užkertančias kelią trombozei.