Nors nuo rotavirusinės infekcijos yra sukurta vakcina, kuria vaikus Lietuvoje paskiepyti galima nuo 2018 metų, tačiau ji nėra labai populiari – vakcinuojama vos apie 60 proc. vaikų.
„Kol vaikai nebuvo skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos, sergamumas buvo labai didelis, piko metu net būdavo sunku rasti vietų skyriuje. Prasidėjus vakcinacijai, sergamumas pradėjo drastiškai mažėti, o vaikas, sergantis rotavirusine infekcija, tapo retenybe. Tada ištiko pandemija, infekcinės ligos, išskyrus COVID-19, kurį laiką pasitraukė, nes bendravome daug mažiau.
O dabar rotavirusine infekcija sergančių vaikų vėl labai daug, šiuo metu tai viena dominuojančių ligų skyriuje. Didžioji dalis hospitalizuotų vaikų yra neskiepytų“, – sakė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
Tiesa, infekcinėms ligoms visada būdingas bangavimas – vienais metais sergamumas mažesnis, kitais didesnis, tad gydytoja sako, kad šie metai gali būti didesnės bangos laikas.
„Šiuo metu ligoninėje gydoma apie 10–12 vaikų, sergančių rotavirusine infekcija, o lapkričiui tai – tikrai daug. Pernai metais lapkritį tikriausiai per mėnesį matėme tiek vaikų, o dabar – per dieną. Piko metu jų būna dar daugiau. Norovirusine infekcija sergančių vaikų yra maždaug trys“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja.
Dar vienas žarnyno infekcijas sukeliantis virusas yra adenovirusas. Nors šis dažnesnis vasarą, bet dabar, pasak gydytojos, ligoninėje dar yra juo sergančių vaikų.
„Šioms visoms virusinėms infekcijoms būdingas sezoniškumas, daug metų buvo sakoma, kad tai šaltojo metų laiko infekcijos. Tačiau kelerius metus iki pandemijos buvo stebima, kad sezonas po truputį stumiasi į pavasarį. Visgi po pandemijos ligų epidemiologija labai išsibalansavo, dabar jau lapkritį matome didėjantį sergamumą, tai stebina.
Manau, kad šiais metais sergamumas virusinėmis žarnyno infekcijomis bus didelis, bet tai tik mano prielaida“, – sakė doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Išguldo visą šeimą
Rotavirusas ir noro virusas sukelia žarnyno infekcijas, kuriomis dažniausiai serga mažamečiai vaikai, didžiausias sergamumo pikas – vaikų iki 2 metų, tačiau neretai susergama iki 5 metų. Suaugę žmonės serga rečiau, dažniausiai – užsikrėtę nuo savo vaikų.
Jei suaugęs žmogus rotavirusu sirgo vaikystėje, o vėliau vis susiduria su sergančiais žmonėmis, kaskart sustiprinamas imuniteto atsakas, organizmas atpažįsta virusą ir susirgti tikimybė mažesnė.
Visgi jei kontakto su mažais vaikais ilgą laiką nebuvo, imunitetas šiai ligai blėsta. Tokiu atveju susilaukus vaikų, kai jie suserga, didelė tikimybė susirgti ir suaugusiam šeimos nariui.
„Suaugusiems ligos pikas būna 25–35 metų, tad tikėtina, kad jauni tėvai užsikrečia nuo vaikų. Taip pat pastebimas sergamumas apie 65 metus ar vyresnių žmonių – manoma, kad seneliai užsikrečia nuo anūkų. Sergantis vaikas į aplinką išskiria labai didelį kiekį rotavirusų, o kuo daugiau ligos sukėlėjų gauna šalia esantis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis susirgs“, – sakė pašnekovė.
Svarbiausia – atstatyti skysčius
Pagrindiniai rotavirusinės infekcijos simptomai yra karščiavimas, vėmimas ir viduriavimas. Vienintelis skirtumas nuo norovirusinės infekcijos yra tai, kad šiai labiau būdingas vėmimas be viduriavimo. Visgi dažniausiai pagal klinikinius požymius atskirti virusų nepavyksta, todėl atliekami tyrimai, kurie tiksliai parodo ligos sukėlėją.
„Kalbant apie vadinamuosius viduriavimo virusus, rotavirusui būdinga sunkiausia ligos eiga. Kai susirgęs vaikas labai dažnai vemia, praranda daug skysčių, o viską, ką išgeria, vėl išvemia, dėl to negali jų atstatyti, prasideda dehidratacija. Kartu pasireiškia karščiavimas, kai kuriems ir viduriavimas, todėl, kai su simptomais nepavyksta susitvarkyti, tenka atvykti į ligoninę. Kartais, kai būklė sunki, prireikia hospitalizuoti ir į intensyvios terapijos skyrių“, – kalbėjo doc. dr. I. Ivaškevičienė.
Rotavirusinė infekcija gali būti ir mirtina liga, tačiau šiais laikais taip nutinka tik besivystančiose šalyse. Kai vakcinos nuo rotaviruso dar nebuvo, Afrikoje, Indijoje ir kitose šalyse, kur medicinos priežiūra nėra išvystyta, šis virusas lemdavo didelį mirtingumą. Lietuvoje situacija visai kitokia, nes galima laiku gauti pagalbą.
Kaip padėti susirgusiam žarnyno infekcija ir kada reikia kreiptis į ligoninę?
Pasak vaikų ligų gydytojos, visų pirma reikia bandyti mažais gurkšneliais girdyti vaiką, nes jei jis gers, nereikės vykti į ligoninę.
„Vaistinėse parduodami druskiniai tirpalai, jie padeda, kai vaikas vemia ar viduriuoja. Patarimas – neduoti tirpalų šiltų, nes atvėsinti jie ne tokie bjaurūs.
Jei nepavyksta kompensuoti, ką vaikas prarado, tai jau vienas iš požymių, kad negerai, ir reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, ypač, jei vaikas darosi vangus, apatiškas. Svarbu stebėti, kaip vaikas šlapinasi – jei šlapimo mažėja arba nesišlapina ilgiau nei 8 valandas, tai labai grėsmingas požymis, reikia vykti pas gydytojus. Taip pat ir tada, jei nepavyksta sumažinti temperatūros, vos išgėrus vaistų ji vėl pakyla“, – patarė vaikų ligų gydytoja.