Kaip feisbuke rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“, jau antradienį atmosferos slėgis pradėjo kristi. Šiuo metu (20 d., 14 val.) jis siekia apie 997-1002 hPa.
Ketvirtadienį vakare slėgis virš Švedijos ir Baltijos jūros gali nukristi iki vos 960 hPa ar net dar mažiau. Pro Lietuvą šis ciklonas praslinks lėtai, per penktadienį-šeštadienį. Atmosferos slėgis Vakarų Lietuvoje tuomet nukris iki 965-970 hPa.
„Staigiems atmosferos slėgio pokyčiams jautresni žmonės, greičiausiai, pajaus tokio ciklono viešnagę. Gali sumažėti darbingumas, dėmesingumas. Nustatyta, kad esant žemam slėgiui eismo įvykių keliuose padaugėja iki 15–20 proc. Greičiausiai tai susiję su prastesniais orais, o ne tik savijauta“, – rašoma feisbuke.
Taip pat, be labai žemo slėgio ciklonas atneš darganotus orus. Iškris gana daug (iki 20–40 mm) kritulių (lietus, šlapdriba), ypač Vakarų Lietuvoje. Sustiprės vėjas. Visa laimė, kad ciklono centras praslinks, kaip skaičiuojama, pro Lietuvą.
Jeigu šio ciklono centro trajektorija pasislinktų šiauriau Lietuvos, tuomet labai stiprių (28-32 m/s) vėjo gūsių sulauktų ir mūsų pajūris. Dabar prognozuojama „tik“ iki 15-20 m/s stiprumo vėjo gūsiai, bet apie Nidą gali pasitaikyti ir stipresnių pūstelėjimų. Remiantis dabartiniais duomenimis, stipriausių Zoltano-Pijos smūgių sulauks Danija bei Vokietijos ir Lenkijos šiaurinės pakrantės.
Praslinkus šiam ciklonui į Lietuvą plūstelės šaltesnis oras. Lietų kuriam laikui pakeis šlapdriba ir sniegas. Tiesa, neilgam. Kalėdų dieną vėl atkeliaus šiltesni orai.
Kiek anksčiau apie slėgio pokyčius kalbėjo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Visgi, pasak gydytojo, tyrėjai nesutaria, kokį poveikį sveikatai turi žemas slėgis.
„Vienų tyrimas nurodo, kad su didesniu infarktų ir insultu dažniu yra siejamas labai žemas atmosferos slėgis. O gal tiesiog, kai lyja ir sninga, nelabai ir pas tuos daktarus eiti norisi, žmonės gi kantrūs, luktels kol pragiedrės.
Kiti aiškina, kad kraujo spaudimo ir mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas – aukštas atmosferos slėgis. O gal tiesiog, kai šviečia saulė, ir danguje nė vieno debesėlio, taip ir norisi užsiimti kokia aktyvia veikla, nepaisant kamuojamų skausmų“, – rašė V. Morozovas.
Abi teorijos, pasak gydytojo, turi savo hipotezes: esant mažam slėgiui niekas nesulaiko kraujagyslės iš išorės ir ji plyšta, o esant didesniam – ji traiškoma negailestingos išorės slėgimo jėgos ir irgi plyšta.
„Bet, panašu, kad žmonės linkę patirti insultus ir infarktus nepaisant to, ar labai ar smarkiai ta atmosferos našta mus spaudžia. Ir, atrodo, kad NASA bus teisūs. Mes esame žemės gyventojai ir prie žemės magnetinio lauko, kuriam įtaką daro Saulė, esame pripratę. Kur kas labiau pripratę, nei prie jūros vandens savo nosytėse, mat esam žemės, o ne jūros gyventojai. Ir atmosferos slėgis nepakinta taip drastiškai, kad žalotų mūsų kraujagysles“, – rašė V. Morozovas.
Visą gydytojo tekstą rasite čia.