„Į medikus pati nesikreipiau (nors kažkur kirbėjo, kad reikėtų apsilankyt profilaktinei apžiūrai), bet kadangi jaučiausi gerai ir jokių nusiskundimų neturėjau, šį reikalą atidėliojau. Netikėtai gavau laišką į pašto dėžutę, kad pagal prevencijos programą Kauno klinikose dėl gimdos kaklelio vėžio esu kviečiama nemokamai pasitikrinti“, - mena moteris, šįkart neatsisakiusi kvietimo.
Tyrimo metu buvo paimtas citologinis tepinėlis iš makšties (neskausminga procedūra). Atsakymas - tyrimas neinformatyvus, todėl jį reikia kartoti. Po trijų tyrimų moteris buvo nusiųsta detalesniems tyrimams į moterų konsultacijos ir ginekologijos skyrių.
Iš pradžių pacientei buvo pasiūlytas kiek radikalus operacijos kelias – išpjauti pažeistą gimdos kaklelio dalį. Pabijojusi Toma kreipėsi antros nuomonės į prof. Daivą Vaitkienę.
„Ji pasiūlė ne tokį agresyvų metodą - operaciją lazerio būdu užšaldant/ išdeginant pakitusias vietas, taip išsaugojant audinį. Pasirinkus šį metodą buvo paskirta operacija“, - pasakojo kaunietė.
Tiesa, ir ši intervencija turi galimų rizikų - ateityje gali būti sunkiau pagimdyti vaiką.
Operacija nebuvo skausminga, jokie nuskausminamieji nėra taikomi. Praėjus mėnesiui po operacijos Toma apsilankė pas prof. D. Vaitkienę, kuri patikino, kad gijimas vyksta sklandžiai.
„Pasidomėjau, kada galėčiau pradėti planuoti nėštumą, ji patikino, kad drąsiai galime jį planuoti, tik reikėtų apsilankyti jau pagimdžius. Šiuo metu jaučiuosi gerai, laukiuosi pirmagimio ir už mėnesio būsiu mama“, - džiaugėsi ji.
Moteris dėkojo ją gydžiusiems Kauno klinikų medikams (D. Vaitkienei ir A. Sukovui) ir ragino kitas moteris aktyviai dalyvauti prevencinėse onkologinių ligų programose.
„Man ši diagnozė buvo netikėta, nes šeimoje nėra buvę onkologinių ligų. Be to, iki tol jokių nei išorinių pakitimų, nei skausmo nejauti. Šiuo savo pasakojimu norėčiau paskatinti merginas ir moteris apsilankyti bent kartą metuose ginekologo kabinete ir įsitikinti, kad viskas yra gerai. Turime pačios save saugoti ir mylėti, niekas kitas to už mus nepadarys“, - pokalbį baigė būsima mama.
Labai svarbu laikas
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė DELFI pasakojo, kad labai daug moterų ligos diagnozę išgirsta po apsilankymo pagal prevencinę programą – tam jos ir skirtos.
„Jei žmogus jau turi nusiskundimų, eina pas gydytoją, tai jam neretai liga diagnozuojama jau pažengusi. Tuo metu prevencinės programos skirtos sveikiems žmonėms, kurie niekuo nesiskundžia. Didžioji dalis gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatoma būtent patikros programų metu“, - kalbėjo gydytoja.
Daugelis moterų sunerimsta išgirdusios diagnozę „ikivėžiniai pakitimai“, tačiau gydytoja jas ramina – tai yra gerybinė būklė, kurios negydant, tik per ilgą laiką iš jos išsivystys „tikras“ vėžys.
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
„Daugelyje Europos šalyje tokios programos kviečia tikrintis net kas penkerius metus, nes šie pokyčiai vystosi iš lėto, tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių. Štai, pavyzdžiui, amerikiečiai gimdos kaklelio patikrą rekomenduoja pradėti praėjus ne vėliau kaip trejiems metams po lytinio gyvenimo pradžios“, - aiškino profesorė.
Medicina kol kas dar neturi įrankių nustatyti, kurioms moterims minimalūs pokyčiai išnyks savaime, o kurioms progresuos ir „suvėžės“.
„Kartais nuo pakitimų pradžios iki ligos gali praeiti dešimt ir daugiau metų, tačiau čia dalyvauja ir daugybė svarbių veiksnių – pavyzdžiui, svarbu, koks moters imunitetas, kada buvo infekuotasi ŽPV virusu, kada pradėtas lytinis gyvenimas ir pan. Didžioji dalis pakitimų išnyksta, eiga lėta, tačiau būna visokiausių išimčių“, - aiškino Kauno klinikų specialistė.
Onkoginekologijos centro vadovė pabrėžė, kad ikivėžiniai pakitimai būna skirtingo laipsnio ir užima skirtingą plotą, todėl juos svarbu nustatyti ir ištirti kuo anksčiau.
„Kol dar pakitimai labai maži, mes juos tik stebime, tačiau kai ateina operacijos laikas, kuo jie mažesni – tuo operacija sėkmingesnė. Nuo operacijos sėkmės priklauso ir jos poveikis moters organizmui, poveikis būsimiems nėštumams. Kuo mažiau sutraumuoji kūną, tuo mažiau ir komplikacijų“, - reziumavo pašnekovė.
Gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio profilaktikos programų vykdymas Kauno klinikose, vadovaujantis Europos komisijos patvirtintomis šių programų vykdymo gairėmis, buvo reorganizuotas.
Reorganizavus profilaktikos programų vykdymą, užduočių vykdymas buvo centralizuotas, priskiriant jas konkretiems asmenims, taip pat buvo sukurtas ir įdiegtas sisteminis pakvietimo dalyvauti programoje modelis, leidžiantis automatiniu būdu atrinkti aptarnaujamus pacientus, kuriems tikslinga atlikti profilaktinius tyrimus bei išsiųsti šiems asmenims personalizuotus kvietimus į namus.
Atlikus pirminį profilaktinį tyrimą ir įvertinus jo rezultatus, pacientų srautai yra paskirstomi pagal gautus rezultatus, nukreipiant ir individualiai pacientus registruojant: a. kartotiniam tyrimui, b. išsamesniam diagnostiniam ištyrimui pas specialistus arba c. būsimam profilaktiniam patikrinimui po kelių metų. Pacientai, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas, telefonu aktyviai registruojami specialistų konsultacijai ir dažniausiai jau pirmojo vizito pas specialistą metu jiems atliekami reikiami tyrimai, leidžiantys parinkti gydymo/ stebėjimo strategiją/ patvirtinti ar atmesti kilusius įtarimus.
Apie programas
Kauno klinikų Profilaktinių programų koordinavimo tarnybos l. e. p. vadovas Vilius Floreskul plačiau pakomentavo apie prevencines programas.
- Gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio profilaktikos programų vykdymas Kauno klinikose, vadovaujantis Europos komisijos patvirtintomis šių programų vykdymo gairėmis, buvo reorganizuotas. Papasakokite, prašau, kas pasikeitė?
Gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio profilaktikos programų vykdymas Kauno klinikose, reorganizuotas atsižvelgiant į Europos komisijos rekomendacijas. Pacientai atrenkami automatiniu būdu, jiems išsiunčiami asmeniniai kvietimai. Atlikus pirminį tyrimą su pacientu yra susisiekiama, esant pakitimams jis registruojamas specialisto besispecializuojančio šių ligų gydyme konsultacijai, todėl dažniausiai jau pirmosios konsultacijos metu atliekami visi reikiami tyrimai leidžiantys patvirtinti ar atmesti kilusius įtarimus bei paskirti gydymą.
Pastebėję, kad tokiu būdu vykdant programas aptarnaujamų pacientų skaičius padvigubėjo, bendradarbiauti pradėjome su Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centru, taip pat programų vykdymą išplėtėme į filialus. Šiuo metu aptarnaujame pacientus išsibarčiusius po visą Kauno apskritį, pas šeimos gydytoją prisirašiusius trijose viena nuo kitos nutolusiose įstaigose. Toks asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas profilaktinių programų vykdymo bei koordinavimo srityje iš esmės yra pirmas Lietuvoje, kuriantis precedentą pasirenkant programų optimizavimo kryptis nacionaliniame lygmenyje.
- Kokį pastebite žmonių požiūrį į prevencines programas? Ar individualus priėjimas yra sėkmingesnis? Ar žmonės vis dar vengia kreiptis į medikus, kol nėra realių ligos simptomų?
- Nedalyvavimo programose priežastys yra įvairios, tačiau dažnai išskiriamos šios:
Informacijos apie profilaktikos programų teikiamą naudą stoka, gyventojai dažnai nėra gerai informuoti apie vėžio rizikos veiksnius, paplitimą tam tikrose amžiaus grupėse, ankstyvos diagnostikos bei gydymo įtaką išgyvenamumui ir pan.
Psichologiniai veiksniai – baimė, kad tyrimas bus skausmingas, bus nustatyti vėžiniai pakitimai ir pan.
Organizacinės kliūtys, dalyvavimas programose yra biurokratizuotas, kai kuriais atvejais reikalingi siuntimai, ar išankstinė registracija tyrimams, ilgos eilės, nelankstus tyrimų atlikimo grafikas ir pan.
Centralicuotas programų vykdymas sisteminio kvietimo būdu iš dalies sprendžia informacijos stokos sąlygojamas problemas, nes pacientai su pakvietimo laišku taip pat gauna ir specialistų parengtą pranešimą, su atsakymais į kylančius klausimus. Didėjantis informuotumas padeda įveikti baimes, pvz. skausmo ar vėžio diagnozavimo baimę. Organizacinės kliūtys sprendžiamos automatiniu būdu paskiriant tyrimo atlikimo laiką (apsilankymo laikas nurodomas gimdos kaklelio programos pakvietimo laiške); paštu išsiunčiant diagnostinį testą (storosios žarnos programa); pristatant gydytojo siuntimą į tyrimo atlikimo vietą (krūties programa); kitomis organizacinėmis priemonėmis.
- Gal galite pasidalinti statistika - kiek žmonių pas jus kreipiasi dėl prevencinių programų ir kokia statistika, kad šiems žmonėms randami vienokie ar kitokie pakitimai?
- Šiuo metu aptarnaujame apie 25 tūkst. gyventojų, iš jų, apie 16 tūkst. priklauso programų tikslinėms grupėms. 2016 metais dalyvauti programose pakvietėme visus aptarnaujamus, programose dalyvauti galinčius gyventojus (14,5 tūkst. kvietimų). Priklausomai nuo įvairių veiksnių (tikslinės grupės amžiaus, atstumo iki tyrimo vietos, metų laiko ir pan.) tarp 25 ir 40 proc. pakviestų gyventojų atlieka rekomenduojamus tyrimus. Tyrimų neatlikusiems gyventojams kvietimas vėl siunčiamas po metų, todėl per programos vykdymo ciklą (t.y. 2 arba 3 metus, atsižvelgiant į programą) galima patikrinti apie 70 proc. tikslinės grupės gyventojų.
Pakitimai reikalaujantys detalesnio ištyrimo nustatomi 5-7 proc. gyventojų, šie asmenys konsultuojami gydytojo specialisto, atlikus detalesnius tyrimus, ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai nustatomi tik pavieniams pacientams. Taip pat apie 5-10 proc. programose dalyvaujančių asmenų gali reikėti pakartotinai atlikti pirminį diagnostinį tyrimą.
Trumpas šiuo metu įprastai taikomos programų vykdymo schemos pristatymas palyginimui:
Minėtų programų esmė, nustatytu periodiškumu patikrinti kuo didesnę tikslinės grupės gyventojų dalį o aptikus ikivėžinius ar ankstyvos stadijos vėžinius pakitimus pritaikyti efektyvų gydymą.
Lietuvoje už šių programų vykdymą atsakingos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, todėl dažnai šeimos gydytojo konsultacijos metu yra pasiūloma atlikti tam tikrus diagnostinius tyrimus. Tam šeimos gydytojas turi peržiūrėti paciento sveikatos įrašus, papasakoti apie programą, kt. Šis darbas reikalauja laiko, kurio pritrūkstama, taip pat taip nepasiekiami pacientai, kurie pas šeimos gydytojus lankosi retai (pvz. gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos tikslinei grupei priskiriamos moterys nuo 25 metų).
Atlikus pirminius tyrimus ir nustačius pakitimus pacientai yra siunčiami gydytojo specialisto konsultacijai. Užsiregistravęs ir konsultacijos sulaukęs pacientas, gali būti siunčiamas kitiems diagnostiniams tyrimams, todėl galutinei diagnozei nustatyti ir gydymo strategijai parinkti gali prireikti 3-4 ar daugiau paciento vizitų į gydymo įstaigas.
Šis straipsnis yra socialinės akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“, kurį inicijavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija kartu su Delfi, dalis. Plačiau apie akciją čia.