Išskirtinai mažo amžiaus pacientę operavęs Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otochirurgas Giedrius Gylys teigia, kad dėl mergaitės klausą pažeidusios ligos ilgiau laukti nebuvo galima.
Nuo 2014 metų visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams atliekama klausos patikra otoakustinės emisijos metodu, siekiant kaip galima anksčiau nustatyti įgimtą klausos sutrikimą. Todėl tikimybė, kad klausos sutrikimas bus įtartas laiku ir vaikas pateks pas specialistus, padidėja.
„Dažniausiai kurtiems vaikams kochlearinės implantacijos atliekamos 1–2 metų amžiuje, kol galvos smegenų plastiškumas yra didžiausias. Kuo anksčiau atliekama operacija, tuo geresni būna jos rezultatai, vaikai integruojasi į visuomenę ir išvengia su klausos negalia susijusių pasekmių“, – tvirtina gydytojas G. Gylys, ne kartą stažavęsis Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos universitetinėse ligoninėse.
Praėjusių metų gegužės mėnesį patvirtinta nauja kochlearinių implantų kompensavimo tvarka. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių priėmė sprendimą sunkią kurtumo negalią turintiems vaikams Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuoti išlaidas dviems implantams. Per metus Lietuvoje tokių kochlearinių implantacijų abiems ausims prireikia maždaug dvidešimčiai vaikų. Vieno kochlearinio implanto kaina – apie 25,5 tūkst. eurų, tad Valstybinė ligonių kasa kasmet šioms priemonėms ir intervencijoms skiria apie 1 milijoną eurų.
Kochlearinės implantacijos Lietuvoje atliekamos dviejuose centruose – Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Pirmąją kochlearinės implantacijos operaciją Baltios šalyse 1998 metais atliko Kauno klinikų specialistai. Nuo tada iš viso atlikta daugiau nei 250 operacijų vaikams ir suaugusiems. Kauno klinikose taip pat atliekamos klausos atkūrimo operacijos BAHA įsriegiamaisiais kauliniais implantais.