Požymiai, kuriuos turi žinoti kiekviena moteris
Pasak Nacionalinio vėžio instituto ginekologo onkologo dr. Kastyčio Žilinsko, šiuo metu dažniausiai nustatoma pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžio atvejų (36,5 proc.), beviltiškos ketvirtos stadijos – 8,5 proc., trečios stadijos, vis dar teikiančios vilčių, – apie 25 proc.
„Traktuojama, kad ankstyvas gimdos kaklelio vėžys – tai nulinė (kai procesas įvykęs tik pačioje gimdos kaklelio gleivinėje, dar nepasiekė raumeninio audinio), pirmoji ir antroji A stadijos, o užleistos vėžio formos prasideda nuo antros B stadijos. Chirurginiu būdu, tikintis, kad daugiau jokio gydymo neprireiks, galime išnaikinti tik ankstyvą vėžį. Visi kiti atvejai gydomi chemoterapijos-spinduliniu būdu. Tačiau net ir trečioji ligos stadija taip pat vis dar gali būti pagydoma, tokių atvejų tikrai turime nemažai. Ketvirtosios stadijos atveju prognozė jau labai liūdna. Navikas dažniausiai būna peraugęs gimdos kaklelį, išplitęs į šlapimo pūslę, tiesiąją žarną. Tuomet įmanoma tik pagalba mažinant neigiamus simptomus“, - aiškino medikas.
Esant pirmos ir antros stadijos vėžiui specifinių simptomų, tokių, kaip skausmai ir pan., nėra. Tačiau onkologas atkreipė dėmesį, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio požymis – cikliniai kraujavimai tarp mėnesinių. Paprastai jei būna ne tokie gausūs, kaip mėnesinės, o kraujas yra šiek tiek kitokios spalvos. Dar vienas požymis, kurį turėtų atsiminti visos seksualiai aktyvios moterys, yra kontaktiniai kraujavimai, t. y. kraujingos išskyros lytinio akto metu arba po jo. Pastebėjus jas reikia kreiptis į ginekologą kuo skubiau, nelaukiant, kol ateis laikas profilaktiniam onkocitologiniam tepinėliui padaryti. Pažengus ligai, atsiranda jau kiti simptomai – šlapinimosi sutrikimai, karščiavimas, šlapinimasis krauju ir pan. Tokiais atvejais diagnozės nustatymas ilgai neužtrunka: bet koks urologas, atlikęs echoskopiją ir pamatęs, kad užspausti šlapimtakiai, ieškos priežasties ir lytiniuose moters organuose. Bėda ta, kad diagnozė tuomet būna labai pavėluota.
Pašnekovo teigimu, jei nustatoma nulinė stadija, grįžimas į aktyvų gyvenimą ir darbą užima savaitę, o po trijų savaičių jau galima sportuoti, turėti lytinių santykių. Jei procesas labiau pažengęs, operacija gerokai sudėtingesnė – dažniausiai kartu šalinama ir gimda. Operacijai pavykus, grįžimas į gyvenimą užtrunka apie mėnesį. Chemoterapinis-spindulinis gydymas vidutiniškai trunka apie du mėnesius.
Lietuvoje skiepys 9-14 metų mergaites
Nustatyta, kad viena svarbiausių gimdos kaklelio vėžio priežasčių – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), todėl atsiradus vakcinai nuo jo, daugelyje šalių ja pradėtos skiepyti mergaitės ir jaunos merginos. Apie tokią galimybę pradėta svarstyti ir Lietuvoje. 2016 m. planuojama pradėti mergaičių nemokamą skiepijimą. Pasak Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, dėl skiepų tikimasi sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų iki 70 proc. Skiepijimos bus 9-14 metų mergaitės, kurios dar nėra pradėjusios lytinio gyvenimo
Paklaustas, kokios diskusijos moksle vyksta dėl skiepų nuo ŽPV efektyvumo ir tikslingumo, K. Žilinskas tikino, kad rimtų argumentų, prieštaraujančių skiepams, nėra.
„Jau 10 metų siekiame, kad būtų atliekama nemokama mergaičių vakcinacija ir tik dabar pirmą kartą išgirdome iš ministrės lūpų, kad galbūt tai bus įgyvendinta. Šie skiepai tikrai pasiteisina, tačiau turi būti skiepijamos tikrai jaunos mergaitės, dar neužkrėstos ŽPV. Taip pat reikia žinoti, kad šimtu procentų skiepas neapsaugo, kadangi vakcina sukurta tik nuo visų, o tik nuo dviejų labiausiai paplitusių virusų. Pagaliau ŽPV sukelia tik apie 90 proc. šio vėžio atvejų, likusieji susiję su kitais veiksniais. Taigi nėra taip, kad pasiskiepijus galima ramiai gyventi. Reikia ir toliau tikrintis. Šiuo metu svarstoma ir apie tai, kad reikėtų vakcinuoti ir berniukus, nes jie yra taip pat viruso nešiotojai, tačiau kol kas tai tik teoriniai pasvarstymai.
Jei pas mus atsiras visuotinė mergaičių vakcinacija nuo ŽPV, jos rezultatai pasimatytų tik maždaug po 10 metų: tik tuomet pradės mažėti bendras susirgimų skaičius ir mes priartėsime prie Švedijos, Suomijos ir kitų išsivysčiusių šalių rodiklių. Šiuo metu situacija paradoksali – šalys didesnės, o gimdos kaklelio vėžiu sergančių moterų ten mažiau nei pas mus. Deja, šuo metu gimdos kaklelio vėžys laikomas besivystančių ir skurdo šalių liga. Jei valstybė nesugeba susitvarkyti su šia problema, vadinasi, ji dar nėra pakankamai ekonomiškai išsivysčiusi“, - tikino medikas.
Nerizikuoja susirgti tik vienuolės
Paklaustas, kaip šios vėžio formos paplitimas susijęs su lietuvių lytinio gyvenimo įpročiais, pašnekovas patikino, kad didžiausia bėda, kad lytinių organų sveikata yra tabu tema poroje, o moterys, pasitikėdamos partneriu, nereikalauja jo naudotis prezervatyvu, kuris nuo šio viruso apsaugotų.
Manoma, kad net apie 75 proc. seksualiai aktyvių jaunų žmonių turi ŽPV, tačiau 90 proc. atvejų jis išnyksta savaime. Taigi vieną dieną virusas organizme gali būti, o kitą – jau ne. Pastebėta, kad Lietuvoje didžiausia papilomos viruso rizikos grupę sudaro jaunos merginos, kurios tik pradeda lytinį gyvenimą, ir 40-metės. Antroji ŽPV banga siejama su šiame amžiuje dažnomis skyrybomis bei naujų partnerių paieškomis.
„Praėjusio amžiaus pradžioje buvo atlikta Monrealio studija. Buvo tiriamos dvi moterų grupės – gyvenančios įprastą gyvenimą ir vienuolės. Nustatyta, kad tarp vienuolių gimdos kaklelio vėžio atvejų visai nebuvo. Paskaičiuota, kad reliatyvi rizika susirgti padidėja, jei moteris per gyvenimą turi daugiau nei 6 partnerius. Taip pat ir vyrai turi žinoti, kad jeigu viena jų partnerė ar žmona sirgo gimdos kaklelio vėžiu, naujoji jau priklauso rizikos grupei. Vyras turėtų moterį apie tai perspėti. Turėjome kolegą, kurio pirmosios žmonos nesugebėjome išgelbėti, o antrą žmoną, kadangi jis inojo apie riziką, išgelbėjome laiku diagnozavę“, - pasakojo K. Žilinskas.
Mirtingumas mažėja, sergamumas – ne
Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje sudaro apie 6 proc. moterų susirgimų vėžiu. Vėžio registro duomenimis, 2011 m. buvo diagnozuoti 452 invazinio gimdos kaklelio vėžio ir 702 neinvazinio vėžio atvejai, 214 moterų mirė nuo šios ligos. Tarp jaunų moterų gimdos kaklelio vėžys yra antras dažniausias piktybinis navikas – 2011 m. jis sudarė 13 proc. visų diagnozuotų vėžio atvejų ir buvo 16 proc. moterų mirties priežastimi 30-55 metų amžiaus grupėje.
Tiek sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, tiek ir mirtingumas nuo jo Lietuvoje iki pradedant Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą buvo didžiausias tarp Šiaurės Europos šalių ir vienas didžiausių Europoje. 2004 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo pradėta Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programa, skirta 30-60 metų amžiaus moterims. 2008 m. pagal programą tikrintis pradėtos kviesti moterys nuo 25 metų amžiaus.
„Pradėjus vykdyti Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programą Lietuvoje pakito sergamumo gimdos kaklelio vėžiu struktūra, – teigė Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. – Neinvazinio gimdos kaklelio vėžio diagnozuojama daugiau nei invazinio, didesnę dalį sudaro ankstyvųjų stadijų piktybiniai navikai“.
Tačiau Atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio programos tikslas yra ir sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu. Sergamumas šia liga Lietuvoje, deja, vis dar nemažėja.