Mizofonijos pavadinimu žinoma būklė apima kur kas daugiau aspektų nei vien tik nemalonūs pojūčiai girdint tokius garsus kaip per lentą braukiami nagai.
„Man tai sukelia pavojaus jausmą ir skatina pulti, reaguoti į tai, ką girdžiu“, - pasakojo 29 m. Olana Tansley-Hancock iš Jungtinės Karalystės (JK) Kento grafystės. Britų mokslininkai išsiaiškino, kad kai kurių žmonių smegenys skleidžia perteklinį emocinį atsaką, rašo BBC.
O. Tansley-Hancock mizofonija pirmą kartą pasireiškė dar vaikystėje, kai jai buvo aštuoneri. Ją itin stipriai dirgina kvėpavimo, valgymo ir šiugždėjimo garsai. „Jei tik kas nors valgo traškučius, mane tai veda iš proto, reakcijai sukelti pakanka pakelio keliamo šiugždesio. Tai ne bendras susierzinimas, o staigi neigiama reakcija į garsą. Tokiais atvejais tiesiog būtina jį sustabdyti.“ – pasakojo ji. „Ilgą laiką vengdavau tokių vietų kaip kino teatras. Man teko mesti darbą po trijų mėnesių, nes didžiąją laiko dalį praleisdavau verkdama ar būdavau ištikta panikos atakų.“
JK veikiančiuose gydymo centruose mokslininkai ištyrė 20 mizofonija sergančių asmenų ir 22 šio sutrikimo neturinčių asmenų smegenis. Tiriamieji analizuojant jų smegenų atsaką buvo veikiami skirtingų garsų: neutralių (pavyzdžiui, lietaus), iš esmės nemalonių (pavyzdžiui, riksmo) ir žmonių sukeliamų garsų.
Moksliniame leidinyje „Current Biology“ publikuoti tyrimo rezultatai padėjo nustatyti smegenų dalį, kurioje mūsų pojūčiai apjungiami su emocijomis. Kai žmogų vargina mizofonija, ši smegenų dalis pasižymi pernelyg dideliu aktyvumu. Kitos mizofonijos varginamų asmenų smegenų dalys taip pat veikia šiek tiek kitaip. „Išgirdę šiuos garsus jie jaučiasi itin išsekę, bet tokia reakcija pasireiškia žmogaus sukeltų, o ne kitų dviejų kategorijų garsų atvejais, - konstatavo mokslininkas Sukhbinderis Kumaras iš Niukaslo universiteto. „Dažniausiai pasireiškianti reakcija- pyktis, ne šleikštulys, dominuojanti pykčio emocija panaši į normalų atsaką, bet tada seka itin stiprus įsiaudrinimas“, - tęsė jis.
Nors efektyvių mizofonijos gydymo priemonių nėra, O. Tansley-Hancock rado būdą pojūčiams palengvinti – naudoja ausų kištukus. Be to, ji pastebėjo, kad būklę blogina kofeinas ir alkoholis. „Vis tik mano atvejis palyginti lengvas, galiu dirbti. Pažįstu žmonių, kurie negali to daryti, taigi iš tikrųjų man dar pasisekė“, - patikino moteris.
Vis tik nėra įmanoma tiksliai pasakyti, kiek daug žmonių vargina šis sutrikimas. Nėra aiškaus būdo šiam sutrikimui diagnozuoti. Maža to, jis atrastas palyginti neseniai. Vis tik mokslininkai viliasi, kad tiksliai nustatę mizofonijos varginamų asmenų smegenyse vykstančius pokyčius jie sugebės rasti naujų gydymo būdų.
Viena iš mokslininkams kilusių idėjų – galimai smegenų darbą gerinanti silpna elektros srovė. Kognityvinės neurologijos profesorius Timas Griffithsas iš Niukaslo universiteto mano, kad ši priemonė galimai padėtų šio sutrikimo varginamiems asmenims. „Aš pats buvau ganėtinai skeptiškas, tačiau nuomonę pakeičiau pamatęs pacientus klinikoje ir suvokęs, kokie neįtikėtinai panašūs yra pasireiškiantys požymiai. Dabar turime įrodymų tam, kad parengtume sutrikimo bazę, įvertintumėme pokyčius, pasireiškiančius smegenų kontrolės mechanizme, kai vargina mizofonija.“ – reziumavo specialistas.