Kembridžo universitetinės ligoninės skausmo tarnybų vadovo, gydytojo-konsultanto anesteziologo Roko Tamošausko teigimu, šiuo metu į Lietuvą atėjo tikroji infekcijos banga.
„Nors koronaviruso banga buvo ir pavasarį, bet tada ji buvo labai nedidelė palyginus su kitomis valstybėmis. Tai, ką dabar išgyvena Lietuva, yra tas pats, ką išgyveno Amerika, Europa anksčiau, pavasarį. Dabar yra tikroji pirmoji banga, – sakė pašnekovas.
– Anglijoje mes visa tai jau praėjome, todėl dabar pas mus yra šiek tiek stabiliau. Jau daugiau išmokta – ir apie patį virusą, kokią patologiją jis sukelia, ir tai, kaip ją gydyti. Dabar jau yra daugiau moksliškai pagrįstos informacijos, kas veikia ir kas ne. Šia prasme situacija yra geresnė. Kalbant apie bangos dydį, tokios didelės panikos ir tokių blogų išeičių, kokios buvo pavasarį, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje nesimato.“
Pasak mediko, šiuo metu koronavirusas labiausiai plinta Šiauriniuose Anglijos didmiesčiuose, Mančesteryje, Liverpulyje, taip pat ir Šiaurės Rytų Anglijoje. O Londonas, kaip matoma dabar, labiau nukentėjo per pirmąją bangą. Visgi ligoninės nėra masiškai perpildytos, o planinės gydymo paslaugos beveik atstatytos.
„Negaliu pasakyti, ar visas planinis gydymas dabar atsistatė, bet koks 90 proc. tai tikrai. Ir darbe, išskyrus tai, kad reikia dėvėti kaukes ir tam tikrose situacijose naudoti pilną aprangą, nelabai jaučiame dabar šią situaciją. Žinoma, mano ligoninė nebūtinai atspindi visą situaciją. Kiek žinau, masinio ligoninių perpildymo šiuo metu irgi nėra. Nacionalinėje spaudoje to tikrai nesimato. Nėra taip, kaip kovo pabaigoje, balandį, kai nereikėjo net laikraščių skaityti ir matėme, kad Londonas dega“, – komentavo lietuvis medikas.
Medikai savo skiepų dar laukia
R. Tamošauskas papasakojo ir tai, kaip šiuo metu Jungtinėje Karalystėje atrodo skiepijimas nuo koronaviruso.
Skiepijimas vykdomas Anglijos ligoninėse, tokių ligoninių visoje šalyje yra 50. Kol kas skiepijama tik viena vakcina. sukurta „Pfizer-BioNTech“ kompanijos, mat kol kas tik ji viena aprobuota Didžiosios Britanijos specialistų.
„Šios vakcinos Jungtinė Karalystė yra įsigijusi 40 mln. vienetų, o visas įsigijimo procesas yra įvykęs anksčiau, kai dar tik vyko jos bandymai vasarą ir dar nebuvo galutinių rezultatų. Taip pat yra nupirkta 100 mln. dozių „AstraZeneca“ vakcinos, 5 mln. „Moderna“ vakcinos ir dar maždaug 5-6 kitų, kurios dar nėra taip toli pažengusios. Kai bus patvirtintos kitos vakcinos, pavyzdžiui, „AstraZeneca“, bus pradėtas skiepijimas ir ja“, – kodėl pasirinkta būtent viena konkreti vakcina, paaiškino R. Tamošauskas.
Tačiau „Pfizer-BioNTech“ kompanijos sukurtai vakcinai reikia itin sudėtingų laikymo sąlygų – vakcinos negali būti laikomos aukštesnėje nei -75 laipsnių temperatūroje. Tam reikia specialių šaldytuvų, kuriuos turi tik ligoninės. Būtent dėl to dabartinį vakcinacijos procesą jos ir vykdo.
Tokios laikymo sąlygos kelia ir nemažus logistinius iššūkius, mat vienu metu atšildyti prieš skiepijant įmanoma tik 1000 vienetų šios vakcinos. Ir visą šį kiekį reikia sunaudoti per 24 valandas, kadangi vėliau vakcina bus neveiksminga. Vienos vakcinos kaina yra apie 30 svarų.
„Tai reiškia, kad visas tas pakas vakcinų, kurios buvo atšildytos, turi būti greitai sunaudojamos, dėl to reikia tinkamai ir greitai suorganizuoti pacientų srautą, o tai padaryti nėra taip lengva“, – pasakojo medikas.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje skiepijami tik pirmai grupei priklausantys asmenys – tie, kurie yra vyresni nei 80 metų bei tie, kurie prižiūri tokio amžiaus žmones. Taip pat gali būti skiepijami ir medikai, tačiau tik tie, kurie patenka į rizikos grupes.
„Būtent ši grupė žmonių – vyresni nei 80 metų, turi 12,3 kartų didesnę riziką mirti nuo koronaviruso nei kiti asmenys. Jie yra pačioje didžiausioje rizikoje. Medikai yra antroje vietoje. Tačiau yra daug medikų, kurie dirba, bet turi daug rizikos veiksnių. Jie taip pat pateks į pirmąją grupę ir užpildys tuos tarpus, kai kažkurie vyresni pacientai negalės atvykti skiepytis“, – sakė pašnekovas.
Pirmoji grupė, pasak R. Tamošausko, sudaro apie 6 milijonus gyventojų, o iki Naujųjų metų planuojama paskiepyti apie 4 milijonus. Tad jei viskas vyks pagal planą, skaičiuojama, kad sausio viduryje dauguma šių žmonių bus jau paskiepyti ir eilė ateis antrai grupei.
Vis dėlto, R. Tamošauskas pamini, kad Vyriausybės sprendimai labai greitai keičiasi, todėl ir vakcinavimo taisyklės gali būti pakeistos.
Skiepais pasitiki
Didžioji Britanija, pasak pašnekovo, tikriausiai yra viena iš labiausiai pasitikinčių medicina ir skiepais šalių.
„Vien tas faktas, kad Britanija nupirko daugiausiai vakcinų pasaulyje, kai jos dar nebuvo iki galo pagamintos, irgi šį bei tą pasako. Į vakcinas iš esmės dauguma žiūri teigiamai, – kalbėjo lietuvis gydytojas.
– Aišku, tikriausiai visokių minčių žmonių galvose yra, kiekvienas nori pagalvoti apie savo sveikatą, tai natūralu. Vakcinos taip pat turi savo šalutinius poveikius ir, matyt, nei vienas iš mūsų jų nenori patirti. Tačiau dauguma tokių poveikių yra trumpi ir padaro mažiau žalos nei galimas užsikrėtimas. Bet kažkokių ypatingų demonstracijų, pareiškimų prieš skiepus nėra. Bent jau aš jų negirdžiu, kaip paprastas čia gyvenantis žmogus.“
Taip pat pašnekovas priduria, kad tie, kurie skiepytis nenori, turi suprasti, kad be vakcinos ir toliau teks gyventi karantine, o ekonomika ir toliau stos. Visgi gydytojas pabrėžia, jog prievartos šiuo klausimu būti tikrai negali.
Kai kuriems nerimą kelia tai, kad „Pfizer-BioNTech“ sukurta vakcina yra visai naujos kartos, paremta mRNR pagrindu. Tačiau, kaip rodo dabartiniai tyrimai, to baimintis nereikėtų.
„Kad mRNR vakcina yra nesaugi – tikrai nenorėčiau sakyti. Taip, ši technologija vakcinų gamyboje yra nauja ir anksčiau tokių vakcinų neturėjome. Tačiau nauja technologija nebūtinai turi reikšti kažkokį nesaugumą. Vidutinės trukmės saugumo tyrimai jau yra, jie jau publikuoti. Tai, kad aprobuojanti tarnyba Jungtinėje Karalystėje leido naudoti „Pfizer“ vakciną, reiškia, kad jiems tikrai nekilo dėl jos klausimų. Taip, paskiepytiems pasireiškė bendras negalavimas, kaip būna sergant lengva gripo forma, buvo kažkokie raumenų, galvos skausmai, bet tai nieko keisto, kai stipriai stimuliuojama imuninė sistema“, – paaiškino britų gydytojas.
Tiesa, kol kas dar nėra tikslių duomenų, kaip vakcina veikia ilgalaikėje perspektyvoje, mat pirmas pasaulyje ja paskiepytas ligonis buvo kovo 15 dieną.
„Su „AstraZeneca“ vakcinomis situacija šiek tiek kitokia, nes ir gaminimo metodika kita. Ten vakcina pagaminta modifikuoto viruso pagrindu, toks būdas naudojamas jau seniai, dėl to apie jį ir galima daug pasakyti, o apie mRNR – ne. Tačiau iš tų duomenų, kurie dabar yra, kažkokių ypatingų nuogąstavimų nėra, tik tiek, kad nėra galimybės pažiūrėti, kad bus po kelerių metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi jaudintis, kad mRNR pakeis žmogaus DNR – tikrai nėra pagrindo, nes kūnui duodama tik vieno baltymo kopijos dozė.