Joana Bartaškienė: kaip išsaugoti didžiausią žmogaus turtą

Osteoartritas, uždegimai, patempimai bei kiti sąnarių negalavimai ar traumos vis dažniau pakerta vyresnius ar vidutinio amžiaus žmones bei atima iš jų judėjimo džiaugsmą. Remiantis statistiniais duomenimis, net 250 tūkst. Lietuvos gyventojų serga reumatinėmis sąnarių ligomis, didžioji dalis – vyresnės, darbingo amžiaus moterys. Optimizmu ir energija trykštanti Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, aerobikos trenerė Joana Bartaškienė įsitikinusi, kad aktyvus gyvenimo būdas, pozityvus požiūris ir nuolatinis rūpinimasis sveikata, o ypač – sąnariais, leidžia sumažinti skausmingo judėjimo tikimybę.

„Visuomet sakydavau, kad senatvėje skaitysiu knygas, bet iki šiol tam neturiu laiko – dirbu, dalyvauju įvairiuose projektuose, stovyklose, užsiimu gėlininkyste, tvarkausi namuose ar tiesiog susitinku paplepėti su draugėmis. Vadinasi, senatvė man dar negresia, – svarsto J. Bartaškienė. – Turbūt genetika ir gyvenimo būdas lėmė, kad man netrūksta energijos. Juk energija yra gyvenimo variklis – kai jos nestinga, žmogus gali daryti viską, net ir kalnus nuversti. Svarbiausia, kad svajonių bei planų nesužlugdytų pašlijusi sveikata.“

J. Bartaškienė, kaip ir daugelis aktyvių, sportuojančių žmonių, neišvengia traumų. Moteriai yra lūžusi ranka, buvo prognozuotas net dalinis nevaldymas, tačiau gydytojų ir pačios Joanos atkaklumo dėka, patirta trauma paliko tik nežymius pėdsakus. Ši nelaimė paskatino nuolat rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir atkreipti kitų dėmesį į judėjimo, mitybos ir nuolatinės savo priežiūros svarbą. Brandaus amžiaus moterų aerobikos klubo įkūrėja pastebi, kad ne tik pagyvenusios, bet vis jaunesnės moterys ima skųstis nugaros, kelių skausmais ir kitomis sąnarių problemomis, kurios dažnai atsiranda dėl nejudraus gyvenimo būdo, netaisyklingos sėdėsenos stabilioje darbo vietoje. 

„Tiek mano vyrui, tiek man pačiai vis dažniau prireikia pagalbinių priemonių sąnariams, tačiau stengiamės nenaudoti skausmui malšinti skirtų receptinių vaistų, galinčių pakenkti sveikatai, ar kitų medikamentų. Labiau mėgstame natūralias priemones, pavyzdžiui, gyvatės nuodų tepalą ar sąnariams skirtą gelį, neturintį šalutinio poveikio ir kovojantį su nemaloniu judėjimo palydovu – skausmu“, – pasakoja J. Bartaškienė. 

Gydytojai-reumatologai atkreipia dėmesį, kad tiek vyresnio amžiaus žmonės, tiek ir jaunesni, susidūrę su sąnarių skausmu, neturėtų pulti gerti nuskausminamųjų vaistų – jiems dėl tinkamiausių priemonių pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju. Nusprendusiems išbandyti gelius sąnariams, rekomenduojama rinktis tokius, kurių sudėtyje yra nanostruktūros-mikrokapsulės, sudarytos iš natūralios žmogaus organizme esančios molekulės, vadinamos fosfolipidais. Mikrokapsulės prasiskverbia į odą ir tiesiogiai jungiasi prie sąnario kremzlės paviršiaus, sumažina trintį, gerina sąnario skysčio kokybę ir sumažina patiriamą skausmą. Veiksmingiausios priemonės yra tos, kurios užpildo sinovinį skystį, apsaugantį sąnarį ir kremzlę nuo trinties.

Blogiausiu atveju, per vėlai susirūpinus sąnarių skausmu, gali tekti susidurti su sąnario keitimo operacija. Vis dėlto, nemalonios procedūros galima išvengti arba bent jau gerokai ją nutolinti, laiku pasitarus su gydytoju-reumatologu dėl galimų gydymo priemonių.