Kad gyventume, privalome judėti. Tokius mus sukūrė gamta. Žmogus nuo senų laikų turėjo judėti tam, kad nušautų žvėrį, pagautų žuvį.
Lietuviai labiau mėgsta vaistus
„Gaila, kad mes, lietuviai, vis dar labiau mėgstame gydytis vaistais, o ne judėjimu. Yra tokių ligų, kurias galima išsigydyti be jokių tablečių. Dažnai, kad žmogus pasveiktų, jis turi keisti gyvenimo būdą“, – sako profesorius Alvydas Juocevičius, Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro direktorius.
Kasdieninė mankšta padeda grįžti į visavertį gyvenimą net sunkias traumas patyrusiems žmonėms. Prieš 20 metų, kol fizinė medicina Lietuvoje buvo dar naujiena, o Reabilitacijos centro visai nebuvo, patyrusieji stuburo traumas tapdavo našta artimiesiems ir likdavo gulėti patale. Dabar net 30 procentų tokių ligonių grįžta į normalų gyvenimą – studijuoja, dirba, keliauja, gali pramogauti ir linksmintis.
„Judėjimas ir žmogaus valia gali daryti stebuklus, – pasakoja A.Juocevičius.– Iš tiesų kartais rezultatai būna neįtikėtini. Reabilitacijos procedūros – mankštos, masažai, raumenų stimuliacija – tampa vis reikalingesnės. Jomis galima išgelbėti net iš 9 aukšto iškritusį nelaimėlį, o prieš 20 metų to padaryti buvo neįmanoma.“
Po stuburo traumų žmonės jau antrą savaitę perkeliami į reabilitacijos skyrių, ten pradeda mokytis judėti ir gyventi iš naujo. Dažnai jie negali vaikščioti ir galbūt niekada nebegalės, tačiau išmoksta gyventi ratukuose, sugrįžta į darbus ir studijas. Jei nugaros smegenys nėra stipriai pažeistos ir nervinis impulsas į raumenis ateina, vadinasi, žmogus galės vaikščioti, tik turi pats stengtis judėti, mankštintis. Anksčiau tokie ligoniai tik gulėdavo, tad jų raumenys atrofuodavosi ir žmogus jau niekada neatsistodavo ant kojų. Patyrusieji insultą arba mirdavo, arba būdavo parvežami namo ir ten gulėdavo.
„Jokie vaistai nepakeis judėjimo, – tvirtina profesorius A.Juocevičius, – tačiau žmonės to nesupranta ir labiau mėgsta patingėti. Juk dirbdami pacientai nutolina insultą, infarktą. Jei ligonis nejuda, nesimankština, širdies raumuo nusilpsta, menkiausio krūvio neatlaikęs gali sustreikuoti.“
Skauda dėl to, kad nejudame
Paklaustas, kodėl tiek daug žmonių skundžiasi stuburo skausmais, profesorius atsako: todėl, kad labai daug sėdi. Sėdint dalis raumenų, kurie stabilizuoja stuburą, nusilpsta, tad visas krūvis tenka pasyviajai stuburo daliai – slanksteliams, diskams. Jeigu raumenys gerai treniruoti, jie perima didelę dalį krūvio ir stuburas neperkraunamas. Žmogus taip sukurtas – raumenys turi laikyti stuburą. O kas atsitinka, jeigu raumenų nėra? Mūsų seneliai ir tėvai dirbo sunkų fizinį darbą, bet jie tai darė sistemingai, todėl buvo tvirti ir stiprūs. Žinoma, jie pavargdavo, bet per naktį pailsėdavo, o kitą dieną ir vėl galėdavo dirbti.
Profesoriui kelia nerimą tai, kad dėl įvairių negalių – pečių juostos ir stuburo skausmų – jam tenka konsultuoti vis jaunesnius žmones. Net 25 metų vyrus, tuos, kurie jau nuo mokyklos laikų tik sėdėjo, nesimankštino ir nejudėjo. „Žmonės vis dar labai mažai dėmesio skiria savo sveikatai palaikyti ir ugdyti“, – apgailestauja A.Juocevičius
Jeigu nejudame arba per aktyviai judame, vargindami tik tam tikras kūno dalis, greitai pajuntame įvairius skausmus. A.Juocevičius sako, kad sėdint prie kompiuterio varginamos tik tam tikros raumenų grupės. Įsitempia pečių juosta, galva palinksta į priekį. Labai didelis krūvis tenka kaklo raumenims, sutrinka mikrocirkuliacija, nuolat varginami raumenys labai pavargsta. Jie neatsipalaiduoja, dėl to vystosi lėtinis uždegimas. Tokias ligas labai ilgai reikia gydyti.
Raumenys palaiko visą organizmą
Ką darome su daiktais, kurių nenaudojame? Išmetame, tiesa? Juk nereikalingas šlamštas tik renka dulkes ir užima vietą. O ką darome su savo kūno raumenimis, kurių nenaudojame? Juk jei nejudame, jie atrofuojasi ir ilgainiui tampa nereikalingi.
„Priversto gulėti patale žmogaus raumenys per dvi tris savaites praranda apie 30 procentų galios, o per pusę metų – 50 procentų, – teigia profesorius A.Juocevičius. – Ilgai gulėjusiesiems būtina reabilitacija, kad galėtų vėl judėti.“
Pasak profesoriaus, jeigu esame sveiki, bet nesportuojame, nevaikštome pėsti ir dirbame tik protinį darbą, per pusę metų raumenys praranda jėgą ir gerokai sumažėja organizmo rezervai. Gamta sukūrė žmogų tobulą ir leido jam gyventi 120 metų, tačiau mūsų gyvenimo trukmę lemia daug veiksnių. Genetinio kodo pakeisti negalime, galime keisti tik gyvenimo būdą. Aktyvūs ir motyvuoti žmonės daug ilgiau ir prasmingiau gyvena.
Tačiau sąmoningai besimankštinančių mūsų tautiečių nėra daug. Pasak profesoriaus, judrūs yra tik apie 30 procentų lietuvių – tie žmonės dirba fizinį darbą arba sąmoningai mankštinasi: važinėja dviračiais, plaukioja, bėgioja, pluša sporto salėse.
Profesorius tvirtina, kad fizinis aktyvumas lemia bendrą sveikatos būklę, palaiko ir visų kitų organų sveikatą. „Raumenis reikėtų įsivaizduoti kaip vieną didelį organą, kuris palaiko visas kitas organizmo sistemas, – sako jis, – jeigu jis nefunkcionuoja, mažėja visų kitų sistemų rezervai. Palaikydami fizinį aktyvumą, palaikome viso organizmo rezervus.“
Pataria profesorius A.Juocevičius
Ką daryti, kad nesumažėtų mūsų organizmo rezervai:
• Du kartus per savaitę po pusę valandos intensyviai (kol gerai suprakaituosite) minkite pedalus, irkluokite, slidinėkite, bėgiokite.
• Kiekvieną dieną 15 minučių darykite mankštą, atsižvelgdami į darbo specifiką. Pavyzdžiui, jei dirbate prie kompiuterio, mankštinkite pečių juostos ir juosmens raumenis.
• Jeigu daug sėdite, kiekvieną dieną bent 5 minutes mankštinkite kojas. Kitaip gali greitai prasidėti sąnarių pakitimai.
Liesesni žmonės gyvena ilgiau
Keisti gyvenimo būdą niekada ne per vėlu. Juo anksčiau pradėsite, juo daugiau sveikatos metų gausite dovanų ir tuo lengviau bus kovoti su senatve.
Bandymai su gyvūnais įrodė, kad kalorijų sumažinimas, neatsisakant būtinų maisto medžiagų, ilgina gyvenimo trukmę. Mokslininkai teigia, kad liesesni žmonės gyvena ilgiau, vadinasi, kalorijų mažinimas – svarbi ilgaamžiškumo prielaida.