Šeštadienį į Jonavos ligoninę iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro buvo atvežta 1989 metais gimusi gimdyvė, kuri Akušerijos ginekologijos skyriuje sėkmingai pagimdė mergaitę. Moteris su naujagime netrukus bus išleistos atgal į pabėgėlių priėmimo centrą.
„Gimdymas jai buvo pirmas, jokių medicininių problemų nekilo“, – portalui „Delfi“ pasakojo Jonavos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai, laikinai einantis direktoriaus pareigas Vidas Kačiušis.
Moteris gimdyti į Jonavos ligoninę atvežta su dviem vertėjais: vienas jų vertėjavo iš lietuvių kalbos į arabų kalbą, kitas – iš arabų į kurdų. Veikiausiai moteris tik pastarąją kalbą ir mokėjo.
Tiesa, nors ir sėkmingas, šis gimdymas ligoninei sukėlė biurokratinių klausimų – kas už suteiktas medicinos paslaugas sumokės.
„Mes dabar bandome šį klausimą su Kauno teritorine ligonių kasa spręsti, nes kol kas, suvedant duomenis į informacinę sistemą, kurią naudojame, šitos pacientės draustumo nerodo, taigi ir tai, kad mums už suteiktas paslaugas būtų priskaičiuoti pinigai, nematome.
Bendrausime toliau su Kauno teritorinės ligonių kasos, jei nepavyks – Valstybinės ligoninių kasos atstovais dėl Vidaus reikalų ministrės įsakymo įvykdymo. Sumokėti už suteiktas paslaugas iš biudžeto privaloma. Įsakyme minimos tokios paslaugos pabėgėliams, kaip būtinoji pagalba, ir atskirai paminėtos gimdymo paslaugos“, – atkreipė dėmesį V. Kačiušis.
Pasak pašnekovo, minėta moteris – ne pirma pacientė iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro. Iš viso, skaičiuojant su šia paciente, į Jonavos ligoninę iš Ruklos atvežti keturi neteisėti migrantai, iš jų du – vaikai.
„Vienas pacientas, saugęs vyras, atvežtas po buvusio inkstų akmenligės priepuolio, bet pagalbos jokios nebereikėjo. Kitam berniukui suteikta pagalba dėl danties skausmo, dar vienam berniukui – dėl pakilusios temperatūros“, – vardijo gydytojas.
Problemų su sumokėjimu už suteiktas medicinos paslaugas kilo ne tik dėl gimdyvės.
„Du pacientai atvežti išvis net be savo identifikacijos duomenų, tai yra be pavardžių, tad net bandyti juos identifikuoti mūsų informacinėje sistemoje nėra įmanoma. Taigi tiesiog buvo suteikta, pavadinkime taip, humanitarinė pagalba. O vienam vaikui suteikta būtinoji pagalba, ji buvo įvesta į informacinę sistemą, nes jis buvo identifikuotas, tačiau, matyt, sistema iki galo neveikia, nes, bandant galutinai pateikti duomenis, jo draustumo nerodo ir pinigai už paslaugas neapskaičiuojami. Čia turbūt tam tikri IT niuansai, kurie kol kas nesuveikia“, – kalbėjo V. Kačiušis.
Nors kol kas Jonavos ligoninė didelio neteisėtų migrantų srauto nejaučia, laikinasis jos vadovas mano, kad pacientų antplūdis didės, nes į Ruklą planuojama atkelti gerokai daugiau šių žmonių, dėl ko išaugtų ir medicininės pagalbos poreikis.
„Mūsų ligoninė paslaugų tiekimo grandinėje yra trečia grandis. Turėtų veikti visos grandys: turėtų būti sudaryta ir teikti būtinąją pagalbą mobili komanda, nesusitvarkant jai – atvažiuoti greitoji, kuri, įvertinusi būklę, nuspręstų – vežti ar ne į gydymo įstaigą. Po to, atvežus į mūsų įstaigą, mes jau sugebėsime suteikti būtinąją pagalbą pagal savo paslaugų teikimo lygį. Yra dar vienas lygis, šiuo atveju mūsų apskrity – Kauno klinikos.
Jeigu visos grandys veiktų normaliai, mums problemų kilti neturėtų. Bet, mūsų žiniomis, nėra suformuota mobili komanda. Dėl greitosios vežimo pagrįstumo taip pat kyla klausimų. Mes savo misiją atliksime – kiek galėsime, pagalbą suteiksime. Bet, kaip minėjau, prieš mus yra dar dvi grandys. Jeigu jos veiktų optimaliai, mums darbo neturėtų labai daug būti. O jeigu jo ir bus, tikėsimės, kad už tą darbą bus sumokėta“, – sakė gydytojas.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Ramelienė, paprašyta patikslinti, kaip bus apmokamos šių žmonių gydymo paslaugos, atsakė: „Kaip ir numatyta Lietuvos vidaus reikalų ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimuose, VLK apmokės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas, patirtas gydant neteisėtai sieną kirtusius užsieniečius, pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas sąskaitas už faktiškai suteiktas paslaugas“.
Anot specialistės, gydymo įstaigoms būtų apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias jos suteikė nelegaliai valstybės sieną kirtusiems migrantams:
1. pirminio ir antrinio lygio skubiosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas ir pagalba prasidėjus gimdymui;
2. laiku atliktas paciento pervežimas į tretinio lygio paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, esant poreikiui, tretinio lygio skubiosios medicinos pagalbos paslaugų teikimas;
3. pirminio sveikatos būklės vertinimo ir pakartotinio sveikatos būklės vertinimo paslaugos.
Be to, toms greitosios medicinos pagalbos įstaigoms, kurios aptarnauja nelegalių migrantų apgyvendinimo teritorijas, bus papildomai mokamą priklausomai nuo apgyvendintų migrantų skaičiaus.
Paklausta, kiek skirta pinigų neteisėtų migrantų gydymo paslaugoms apmokėti, R. Ramelienė atsakė: „Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) dar teikia informaciją ligonių kasoms apie liepos mėnesį suteiktas paslaugas, todėl negalime atsakyti, už kokią sumą ASPĮ suteikė paslaugų neteisėtai valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams“.