„Esu giliai įsitikinęs, kad viena iš esminių priežasčių, dėl ko taip stagnuoja mūsų sveikatos sistema, yra ta, kad galingieji turi tiesioginę prieigą prie sveikatos paslaugų“, – teigė M. Gedminas socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintame įraše, kuriuo leido pasidalinti ir portalui „Delfi“ su savo skaitytojais.
Reikalavo išskirtinių lankymo sąlygų
„Viskas prasidėjo nuo to, kad gaunu skambutį į asmeninį telefoną iš žmogaus, kuris kažkaip gavo mano kontaktą. Tas žmogus yra sąlyginai reikšmingas vietiniame krašte. Jis nepatenkintas dėl ligoninės taisyklių ir prašo išimtinių sąlygų dėl pacientų lankymo“, – prisiminė M. Gedminas.
Ligoninės vadovui atsakius, kad taisyklės yra tokios, kokios yra, skambinusysis jį puola klausinėti, ar pats gydytojas turi tėvų, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi ir pan. Pokalbis baigiasi nemaloniai.
„Gilinamės į situaciją ir pamatome, kad yra labai didelės įtampos, dideli lūkesčiai iš stacionare gulinčių pacientų artimųjų, yra konfliktinės situacijos ir suprantame, kad reikia iškelti šitą klausimą ir pradėti apie tai kalbėti.
Iš viso šito kyla trys dalykai: pirmas, atsiprašau už frazeologizmus, bet lygesnių už lygius, elito, arba „švogerių“ krašto laikai baigėsi. Esu giliai įsitikinęs, kad viena iš esminių priežasčių, dėl ko taip stagnuoja mūsų sveikatos sistema, yra ta, kad galingieji turi tiesioginę prieigą prie sveikatos paslaugų. Tie žmonės nesusiduria su vargais ir sunkumais, kuriuos turi patirti „paprasti“ žmonės, kad prieitų prie reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų.
Kadangi tie skauduliai nėra patiriami tiesiogiai sprendimų priėmėjų, problemos taip ir lieka marinuojamos. Kalbu net ne apie valstybės vadovus, bet apie kiekvieną menkiausią „šyšką“, kuris bando prieiti prie sveikatos paslaugų neoficialiais kanalais.
Reikia suprasti paprastą dalyką: buvimas politiku, verslininku, teisininku tėra socialinė rolė, kurią mes prisiimame, bet, kai prisiliečiame prie ligos, skausmo, kančios ar mirties, visi toje dimensijoje esame lygūs. Tai, kad aš užimu vienas ar kitas pareigas, nereiškia, kad mano skausmas didesnis už kažkieno kito. Čia – elementarus žmogiškumas ir nuovoka, kurios mes vis dar stokojame“, – pastebėjo M. Gedminas.
Disciplina privalo būti
Ligoninės direktorius pripažino, kad gali būti, jog įstaigos taisyklės nėra idealios ir netenkina.
„Egzistuoja demokratiniai būdai, kaip siūlyti savo idėjas, kaip jos būtų išdiskutuotos ir tos taisyklės yra keičiamos.
Jeigu tos taisyklės mus nepriimtinos, visą laiką galime rinktis kitą gydymo įstaigą. Puikiai suprantame, kad Joniškio ligoninėje ne viskas yra tobula ir mes visada laukiame konkrečių pasiūlymų, kaip reikėtų tobulėti sistemiškai“, – sakė M. Gedminas.
Kalbėdamas apie pacientų lankymą ligoninės direktorius pasakojo, kad ilgai ieškota aukso vidurio, kaip padaryti, kad ir pacientai galėtų kiekvieną dieną pamatyti savo artimąjį, ir artimieji susisiekti su mediku, pasiteirauti dėl gulinčiojo ligoninėje būklės, o darbuotojai nepatirtų dėl to jokio papildomo streso.
„Jeigu norima visą parą būti su artimuoju, kodėl gi neprižiūrėti jo patiems namuose? Ligoninė yra sukurta kaip įstaiga žmonėms, kurie neturi galimybių visą laiką rūpintis savo artimaisiais, juos slaugyti ir pan.
Tai yra įstaiga su savo vidiniais procesais, disciplina, kurių nevalia trikdyti dėl vieno žmogaus interesų, kad pakryptų visas procesas“, – teigė medikas.
Medikai nenusipelno užgauliojimų ar įžeidinėjimų
M. Gedminas iškėlė ir dar vieną klausimą.
„Aš puikiai suprantu, kad mūsų, medikų, darbas yra tarnystė. Bet tai yra ori tarnystė nėra vergystė. Kai mes priimame priesaiką: Hipokrato ar mediko, mes ryžtamės padėti žmonėms pačiose įvairiausiose būsenose. Mes matome žmones pačiose baisiausiose situacijose. Aišku, tai nereiškia, kad mums užauga kažkokie angelo sparnai. Mes esame žmonės, būname pavargę, galime būti supykę, pasakyti grubesnį žodį, galime suklysti.
Sąlygos, kuriomis mes dirbame: savaitgaliai, šventinės dienos – tiesiog tu pasiryžti dirbti tokiomis sąlygomis, kurios tikrai ne kiekvienam priimtinos. Vien už tai tam tikros pagarbos esame verti, ypač slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kurių atlyginimai toli gražu nėra tokie, kokie turėtų būti už tą labai svarbų ir labai sunkų darbą, kurį jie atlieka.
Tikrai medikai nenusipelno dar kažkokių papildomų užgauliojimų ar įžeidinėjimų.
Mano manymu, tokia neapykantos medikams kultūra susidarė dėl sveikatos sistemoje ilgai bujojusio korumpuotumo. Mes galime kalbėti apie vokelius medikams, apie vadovų taikomus neskaidrius viešuosius pirkimus ir pan.
Manau, kad medikų bendruomenei dar ilgai reikės skalbti mūsų suteptą mundurą, tačiau Joniškio ligoninėje mes su šitomis problemomis esame susitvarkę ir tikrai nesijaučiame kažkam skolingi, kad reikėtų atsiprašinėti, vergauti ir pan.
Mano, kaip ligoninės vadovo, pareiga be kokybiškų sveikatos paslaugų diegimo yra užtikrinti ir pasirūpinti, kad medikai eitų į darbą pakeltomis galvomis ir atloštais pečiais. Nes tik tada, kai žmogus gerbia save ir nėra kitų žeminamas, tik tada jis su pagarba gali žiūrėti į savo darbą ir mes galime tikėtis rezultatų“, – įsitikinęs M. Gedminas.
Savo pasisakymą gydytojas baigė kreipimusi: „Gerbiami tarybos nariai, teisininkai, verslininkai, ūkininkai ir visi kiti. Labai nuoširdžiai jums noriu pasakyti: ligoninėje dedamos maksimalios pastangos, kad visiems žmonėms būtų suteiktos reikalingos paslaugos pagal mūsų galimybes.
Todėl atskirai skambinti asmeniniais telefonais, kažkaip ieškoti kontaktų tikrai nereikia, nes nieko daugiau nebus pasiūlyta. Nėra kažkokio užslėpto meniu VIP klientams – tokie neegzistuoja.
Visiems norisi priminti, kad ligoninėje dera išlaikyti tam tikrą pagarbą vien dėl čia vykstančio darbo specifikos. Tik pabuvus gydytojo, slaugytojo ar kito mediko batuose būtų galima komentuoti, kaip čia reikia raištelius užsirišti“, – kalbėjo M. Gedminas.